Tai pranešė leidinys „Panorama.am“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pažymima, kad priimti šį sprendimą paskatino Maskvos ir Jerevano tarpvyriausybinės sutarties dėl bendradarbiavimo masinės komunikacijos srityje 5-ojo ir 6-ojo straipsnių pažeidimai.
Pagal šiuos sutarties straipsnius, šalys neturi leisti, kad visuomeninių televizijos kanalų ir radijo stočių laidose būtų kišamasi į viena kitos vidaus politiką. Sutartį pasirašiusios šalys taip pat įsipareigojo neleisti transliuoti viena kitos valstybes ir tautas įžeidžiančio turinio.
Abi laidos transliuojamos per Rusijos televizijos kanalą „RTR-Planeta“. Kanalas išliks Armėnijos teritorijoje visuomeniniame transliavimo tinkle, tačiau šios dvi Solovjovo laidos nebebus rodomos.
Penktadienį Armėnijos bankai pranešė, kad dėl Vakarų sankcijų Maskvai, įvestų dėl jos invazijos į Ukrainą, nebepriims Rusijos mokėjimo kortelių „Mir“ ir nebevykdys jokių su jomis susijusių operacijų.
JAV iždo departamentas 2022 m. rugsėjį pagrasino užsienio bankams antrinėmis sankcijomis už tai, kad dirba su Rusijos mokėjimo kortelių „Mir“ sistema. Vasarį Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras pareiškė, kad Rusija naudojasi šia sistema siekdama išvengti Vakarų sankcijų, nukreiptų į Maskvos finansų sistemą.
Armėnijos bankų sąjunga pranešė, kad šalies komerciniai bankai „nuo šeštadienio nustos aptarnauti korteles „Mir“, nes rizikuoja užsitraukti antrines sankcijas“. Išimtis bus taikoma „Mir“ kortelėms, kurias išdavė Rusijos valstybės kontroliuojamo VTB banko dukterinė įmonė Armėnijoje.
Vakarams įvedus plačias sankcijas Maskvai, Armėnijos bankų pelnas išaugo trigubai dėl smarkiai padidėjusių pinigų srautų iš Rusijos. Tūkstančiai rusų pabėgo į Armėniją, baimindamiesi mobilizacijos ir susidorojimo su kitaminčiais. Be to, Armėnijos įmonės ėmėsi Vakarų gamybos plataus vartojimo prekių reeksporto į Rusiją.
Nuo 2020 m. karą su Azerbaidžanu pralaimėjęs Jerevanas ėmė tolti nuo Maskvos. Santykiai dar labiau pašlijo pernai, kai per žaibišką puolimą Baku perėmė ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolę. Jerevanas nusivylė Maskva, nesugebėjusia apsaugoti šalies nuo Azerbaidžano keliamų grėsmių.
Praėjusį mėnesį ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad Armėnija sustabdė savo dalyvavimą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO), Maskvos vadovaujamame kelių buvusių sovietinių respublikų saugumo aljanse, ir mėgina užmegzti partnerystę su Vakarų šalimis, daugiausia Prancūzija ir JAV.
Nebodama Maskvos įspėjimų, šalis oficialiai prisijungė prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), tad dabar pagal 2023 m. kovą TBT išduotą arešto orderį privalėtų suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei šis įkeltų koją į Armėnijos teritoriją.
