Gindamas savo priešrinkiminės kampanijos pažadą perpus sumažinti naujų atvykėlių srautą, N.Sarkozy tiesmukai pareiškė, kad Prancūzijos pastangos integruoti imigrantus į savo kultūrą ir visuomenę buvo paralyžiuotos.
"Mūsų integracijos sistema dirba vis prasčiau, nes turime per daug užsieniečių savo teritorijoje ir nebegalime surasti jiems būsto, darbo, mokyklos", - pažymėjo jis.
N.Sarkozy kaltinamas pataikaujantis dešiniųjų pažiūrų rinkėjams prieš balandžio 22 dieną vyksiantį prezidento rinkimų pirmąjį turą, siekdamas pervilioti į savo stovyklą tuos, kurie palankiai vertina prieš imigraciją nusistačiusios kandidatės Marine Le Pen platformą.
Duodamas interviu televizijai šalies vadovas aiškino, kad imigracija gali būti naudinga Prancūzijai daugelyje sričių, tačiau ji privalo būti griežčiau kontroliuojama, nustatant griežtesnes leidimų gyventi suteikimo taisykles atvykėliams.
"Manau, kad per penkerių metų laikotarpį siekiant iš naujo pradėti integracijos procesą geromis sąlygomis, turime padalyti perpus skaičių žmonių, kurių mes pageidaujame - tai yra, pereiti nuo 180 tūkst. (naujų imigrantų) per metus prie 100 tūkst." - aiškino jis.
N.Sarkozy taip pat kabėjo apie naujus planus riboti kai kurias socialines išmokas, šiuo metu prieinamas imigrantams darbininkams, pragyvenusiems šalyje bent dešimt metų ir per šį laikotarpį sukaupusiems bent penkerių metų darbo stažą.
Prezidento tonas sugriežtėjo po to, kai per nacionalinius debatus iškilo musulmonų imigracijos ir ypač musulmonų bei žydų maitinimosi tradicijų tema, nors dėl tokių diskusijų priekaištavo religiniai lyderiai.
Žydai ir musulmonai antradienį susivienijo protestuodami, kad prieš rinkimus jie tampa atpirkimo ožiais, ypač kai M.Le Pen, vėliau N.Sarkozy ir netgi premjeras Francois Fillonas sukritikavo halalo ir košerinės mėsos ruošimo papročius.
"Prancūzijos problemos labai didelės; išgyvename krizės laikotarpį, tad kodėl košerinės ir halalo mėsos klausimas Prancūzijai tampa didele problema?" - piktinosi vyriausiasis Prancūzijos rabinas Gilles'is Bernheimas.
Neįprastai striios religinių mažumų reakcijos buvo sulaukta kitą dieną po to, kai F.Fillonas paragino musulmonus ir žydus pagalvoti, ar nevertėtų atsisakyti "pasenusių" gyvulių skerdimo taisyklių.
M.Le Pen pradėjo debatus dėl halalo tradicijos praeitą mėnesį, pareiškusi, kad visa mėsa Paryžiaus regiono skerdyklose ruošiama pagal musulmonų tradicijas ir kad kitokį tikėjimą išpažįstantys vartotojai sostinėje yra klaidinami.
Kaip ir pagal košerinės mėsos ruošimo tradicijas, musulmonai gali valgyti mėsą tik tų gyvulių, kurie buvo paskersti perrėžiant gerklę. Apsvaiginimas, taikomas religinių reikalavimų nesilaikančiose skerdyklose, siekiant sumažinti skerdžiamų gyvulių kančias, pagal žydų ir musulmonų papročius neleidžiamas.
Vėliau paaiškėjo, kad Paryžiaus regiono skerdyklos mėsą tiekia daugiausiai vietos mėsininkams musulmonams ir kad didžioji dalis Paryžiuje parduodamos mėsos atgabenama iš kitų regionų.
Tačiau debatai šia tema vyko toliau, o šeštadienį N.Sarkozy pasiūlė ženklinti mėsą, kad vartotojai žinotų, kaip gyvulys buvo paskerstas.
Prancūzijoje gyvuoja didžiausia Europoje musulmonų mažuma, kurią, kaip rodo oficiali statistika, sudaro mažiausiai 4 mln. žmonių. Prancūzijos žydų bendruomenė taip pat yra didžiausia Europoje - ją sudaro iki 700 tūkst. žmonių.
Tuo tarpu socialistas kandidatas Francois Hollande'as, laikomas šios prezidento rinkimų kampanijos favoritu, pareiškė, kad jo varžovai nuėjo per toli ir paragino elgtis "santūriai".
Prancūzijoje pirmasis prezidento rinkimų ratas vyks balandžio 22 dieną, o antrasis - gegužės 6 dieną. Visos naujausios apklausos pergalę prognozuoja F.Hollande'ui.