Vienas respublikonas neseniai pareiškė – akivaizdu, kad užpuolikus rėmė Saudo Arabijos piliečių šeima, informuoja thedailybeast.com.
Tačiau Floridoje federalinis teisėjas svarsto, ar paviešinti dalį iš 80 000 įslaptintų dokumentų, kurie atskleistų kur kas daugiau informacijos apie atvykėlių iš Saudo Arabijos ryšius ir jų veiksmus, likus kelioms savaitėms iki didžiausio išpuolio Amerikoje.
Slaptieji dokumentai veda į vieną didžiausių paslapčių, susijusių su Rugsėjo 11-osios išpuoliais. Kodėl prabangiame name, saugomoje teritorijoje Floridoje, Sarasotoje gyvenusi šeima iš Saudo Arabijos staiga dingo? Ar jie turėjo ryšių su pagrindiniu operacijos organizatoriumi Mohamedu Atta ir dviem jo bendrininkais?
FTB teigimu – tikrai ne, nors biuro agentai iš pradžių įtarė, kad šeima turi ryšių su kai kuriais užpuolikais. Dabar tyrėjai sako, kad detalesnis tyrimas parodė, jog ryšių visgi nebuvo.
Tačiau teisininkų ir žurnalistų komanda sako radusi svarų įrodymą, kreipiantį į kitą pusę. M. Atta, prieš vesdamas 18 vyrų į mirtį ir prieš nužudydamas 3 000 žmonių aplankė šeimą – telefono išklotinės rodo šeimos ryšį su rugsėjo 11-osios išpuolio konspiratoriais.
FTB iš pat pradžių įtarė, kad kažkas ne taip, kai neilgai trukus po išpuolio sulaukus kaimynų skambučio (kuriems šeima visada atrodė pernelyg užsidariusi) į namą nuvyko biuro agentai.
Tyrėjai rado ženklų, kad namo gyventojai išvyko paskubomis – virtuvėje buvo maisto, šaldytuvas – pilnas produktų, galinio kiemo baseine mirko žaislai, o vonioje buvo nešvarių sauskelnių. Taip pat susidarė įspūdis, kad gyventojai neketina grįžti namo – į pašto dėžutę nebetilpo laiškai, o seifo durys buvo paliktos atidarytos. Garaže stovėjo trys automobiliai.
FTB pradėjo tyrimą apie šeimos ir Rusėjo 11-osios teroristų ryšius.
Galutinis atsakymas, kas iš tiesų įvyko name Sarasotoje gali būti kažkur tarp tų 80 000 dokumentų. Tiesa, ne visi jie susiję FTB tyrimu apie šeimą iš Saudo Arabijos.
Dokumentuose – tyrimai apie Rugsėjo 11-osios įvykius. Tiesa, jie veikiausiai atskleistų daugiau apie tai, kas buvo žinoma FTB ir kada ir kodėl jis padarė kitokią išvadą.
Pastaruosius dvejus metus JAV apygardos teisėjas Williamas Zlochas tyrinėjo šiuos dokumentus, norėdamas nuspręsti, kiek informacijos, susijusios su šeima iš Saudo Arabijos, galima paviešinti.
Remiantis keliomis dešimtimis paviešintų dokumentų ir žurnalistų darbu, štai koks vaizdas susidaro apie šeimą, gyvenusią name su trimis miegamaisiais prabangiame rajone Prestancia.
Name gyvena pora iš Saudo Arabijos – Abdulazzi al Hiijjii ir jo žmona Anoud su trimis mažais vaikais. Namas priklausė Anoud tėvui Esamui Ghazzawi, kuris buvo finansininkas, interjero dizaineris, ir jo Amerikoje gimusiai žmonai Deborah.
Šeima mažai bendravo su kaimynais. Vieno kaimyno teigimu, Abdulazzi sakė esąs studentas ir minėjo, kad jo žmona labai religinga. „Jis ateidavo parūkyti ir išgerti, kad nematytų meldimosi kas dvi valandas“, – pasakojo kaimynas.
Tačiau po Rugsėjo 11-osios išpuolių šeimos elgesys ir, žinoma, jų kilmė ėmė kelti įtarimų. 2002 m. balandį, po pakartotinų gyventojų skambučių FTB pradėjo tyrimą, kuris atskleidė nemažai ryšių tarp šeimos narių ir „individų, susijusių su teroro išpuoliais“, rašoma viename iš nedaugelio paviešintų dokumentų.
Daugelį metų apie tai nebuvo žinoma, iš dalies todėl, kaip tvirtina FTB, kad tyrimą pradėjęs agentas negalėjo pagrįsti savo įtarimų.
Vėliau tyrėjai apklausė šeimos narius ir išsiaiškino, kad šeima išvyko iš JAV, nes Abdulazzi baigė mokslus ir gavo darbą Saudo Arabijoje. FTB padarė išvadą, kad šeima neturėjo ryšių su Rugsėjo 11-osios teroristais.
Byla baigta? Vargu. 2011 m. pora airių žurnalistų – Anthony‘s Summersas ir Robbyn Swan rašė knygą, praėjus 10-iai metų po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių. Jie susisiekė su žurnalistu Floridoje Danu Christensenu ir iš jo sužinojo apie Sarasotoje gyvenusią šeimą bei apie šaltinį (kovos su terorizmu pareigūną), kuris tvirtino žinojęs, kad FTB pradėjo tyrimą apie šeimą, o tyrime esančios telefono pokalbių išklotinės rodo ryšį su užpuolikais.
Be to, šaltinio teigimu apsaugos kameros prie bendruomenės teritorijos vartų užfiksavo, kaip šeimos name lankėsi M. Atta su kitu teroristu Ziadu Jarrahu.
Žurnalistai ėmė bendradarbiauti ir naujienų portale
„FloridaBulldog.org“ išspausdino sensaciją sukėlusį pasakojimą, privertusį FTB viešai pranešti apie bylą ir apie tyrimą, kuris nedavė rezultatų.
FTB nepateikė B. Grahamo komiteto jokios informacijos apie šeimą, apie jos įtartinus ryšius su M. Atta ir kitais užpuolikais. Net pirmų tyrimų išvadų (kurios, FTB teigimu, vėliau pasirodė esančios klaidingos) nepateikė Kongreso tyrėjams. Žurnalistų atskleista informacija pradėjo naują skyrių tyrime ir paskatino naujai pažvelgti į šeimos iš Saudo Arabijos vaidmenį rugsėjo 11-osios įvykiuose, tada sakė B. Grahamas.
Galiausiai B. Grahamas kreipėsi į FTB ir pareikalavo parodyti dokumentus iš FTB biuro Tampoje. B. Grahamo teigimu, jis įsitikino, kad šeima ir trys užpuolikai turėjo ryšių.
Vėliau B. Grahamas sulaukė tuometinio FTB direktoriaus pavaduotojo Seano Joyce pareiškimo, kad „iš esmės viskas apie Rugsėjo 11-osios įvykius žinoma“, tad B. Grahamas tik veltui švaisto laiką.
Žurnalistas D. Christensenas kreipėsi į teismą ir, remdamasis Informacijos laisvės aktu, pareikalavo patvirtinti arba paneigti jo šaltinio informaciją.
D. Christenseno advokatas Thomas Julinas sakė „The Daily Beast“, kad iš pradžių FTB tvirtino neturintis jokių įrašų. Bet kai Th. Julinas pasakė, kad B. Grahamas nori liudyti matęs dokumentų, Teisingumo departamentas pripažino, jog rasti 35 dokumentai, kuriuos ir paviešino.
Šiuose dokumentuose (didžioji dalis gausiai redaguoti) matyti, jog iš pradžių FTB agentai turėjo įtarimų, kad šeima ir teroristai turėjo ryšių. Yra ir FTB laiškų, įrašų, kad tie ryšiai visgi neįrodyti.
Tie 35 puslapiai buvo viskas, ką FTB pajėgė rasti apie tariamą konspiraciją Sarasotoje, tvirtino pareigūnai.
Bylos teisėjas W. Zlochas tuo nepatikėjo. Jis nurodė FTB atlikti dokumentų paiešką, remiantis D. Christenseno ir jo advokato pasiūlytu metodu. Ir tai davė rezultatų – buvo rasta daugiau dokumentų, be to, byla „PENTTBOM tyrimas“. PENTTBOMB santrumpa reiškia „Pentagonas, bokštų dvynių bombardavimas“, tai kodinis FTB tyrimo apie Rugsėjo 11-osios išpuolius tyrimo pavadinimas.
Teisėjas davė įsakymą FTB atiduoti 80 000 dokumentų 2014 m. gegužės 1 d. Jis vis dar juos skaito, spręsdamas, kuriuos galima paviešinti, o kada baigs skaityti, nepraneša.
W. Zlocho darbą apsunkina dar ir griežtos įslaptintų dokumentų peržiūrėjimo taisyklės. Visi įslaptinti dokumentai laikomi saugomose patalpose, jie išduodami peržiūrėti nedideliais kiekiais.
Neaišku, kiek dar yra dokumentų apie šeimos iš Saudo Arabijos tyrimą, tačiau D. Christensenas mano, kad dokumentai atskleis pradinių FTB įtarimų priežastis. Jis nusiteikęs ir tam, kad gali klysti.
Na o FTB teigia, kad telefono pokalbių išklotinės neparodė ryšių tarp namo gyventojų ir teroristų. D. Christenseno šaltinis teigia priešingai. Taigi D. Christensenas klausia – jei FTB sako tiesą, kodėl nepaviršinus informacijos ir nepadarius galo ginčams?
„Paskyriau tam penkerius metus. Turiu ir kitų užsiėmimų. Jei nieko nėra, taip ir pasakykite“, – pabrėžė D. Christensenas.
Kol kas dokumentai nepatvirtina D. Christenseno ir kitų įsitikinimo, kad FTB slepia dalį informacijos. Juose rašoma, kad FTB suabejojo savais tyrėjais – t. y. agentu, kuris pirmas įžvelgė sąsają tarp šeimos ir teroristų. Tačiau po rugsėjo 11-osios išpuolių tą agentą paaukštino – paskyrė į kontržvalgybos padalinį. Įprastai biuras nepaaukština tarnyboje agentų, kurie prastai atlieka savo pareigas, juo labiau kalbant apie tokios svarbos bylą, kaip Rugsėjo 11-osios išpuolių byla.
D. Christenas įsitikinęs, kad tiesa išaiškės.
Jis siekia gauti ir 28-is dokumentus iš Kongreso tyrimo. Pateikta apeliacija Nacionalinio archyvo padaliniui, kris turi įgaliojimą išslaptinti medžiagą – visą arba dalimis.
Archyvo pareigūnas apeliacijos nekomentavo, tik pasakė, kad ji dar bus svarstoma. Apeliacija pateikta 2014 m. liepą.
Prezidentas B. Obama galėtų pats išslaptinti dokumentus arba leisti tai padaryti specialistų grupei. Tai suteiktų jam politinės priedangos, be to, jis pagaliau atskleistų visuomenei, kas gi rašoma tuose dokumentuose.
Jei tokia diena išauš, nuopelnai bus priskirtini B. Grahamui, kuris ne vienerius metus reikalavo paviešinti dokumentus. Dalis nuopelnų atiteks ir D. Christensenui su Th. Julinu – jų pastangos atvedė prieš 28 dokumentų. Jie abu teigia, kad šios medžiagos paviešinimas galiausiai padėtų išsiaiškinti įvykius Saragosoje.
„Jie tie 28 dokumentai būtų išslaptinti, teisėjas galbūt norėtų eiti toliau“, – sakė Th. Julinas. Jis nemano, kad Kongreso tyrime bus kas pasakyta apie Sarasotą, tačiau medžiaga galėtų padėti teisėjui W. Zlochui įžvelgti didesnę įvykių Sarasotoje reikšmę ir įtikintų jį, kad dalis ar visi įrašai nebuvo tinkamai klasifikuoti.
D. Christensenas pabrėžė, kad B. Obamos administracija nepranešė, jog greitai gali būti paviešinti 28 dokumentai, kol D. Grahamas su kitais teisėsaugininkai apie tai neprabilo laidoje „60 Minutes“. Jis tikisi, kad teisėjas matė laidą ir susimąstys apie vis didėjantį visuomenės susidomėjimą šeimos iš Saudo Arabijos ir rugsėjo 11-osios išpuolio organizatorių ryšiais.
Dveji metai teisėjo sprendimo laukimo galbūt jau eina į pabaigą. D. Christensenas mano, kad teisėjas tyčia nevilkina įvykių, o paiso slaptų dokumentų nagrinėjimo taisyklių, tik jam norėtųsi jį paskubinti.