Viskas lyg ir aišku: likus 500 m iki tūpimo tako pilotas dispečeriui pranešė, kad dėl netinkamos padėties negalės nutupdyti lėktuvo ir paprašė leidimo atlikti antrąjį ratą. Beveik po minutės lėktuvas nosimi rėžėsi į žemę, rašo kompravda.eu.

Tai kas, vis dėlto, nutiko?

Pilotų nenaudai kalba tas faktas, kad abu lakūnai buvo „perėjūnai“. Būtent taip profesiniu žargonu vadinami pilotai, kurie pradeda pilotuoti lėktuvus, atėję iš kitų gretimų specialybių. Rustemas Salichovas iš pradžių dirbo šturmanu, o Viktoras Guculas – bortinžinieriumi. Oro linijų bendrovės paprastai žiūri, kad tarp įgulos narių būtų bent vienas pilotas su aviaciniu išsilavinimu. Tačiau šiuo atveju reikėtų kaltinti jau pačią sudužusio lėktuvo bendrovę „Tatarstan“.

Kita vertus, abu pilotai turėjo nemažą skraidymo stažą. Be to, juos girdavo ir kolegos, rašo kompravda.eu.

Nepaisant to, daugelis ekspertų įsitikinę, kad pilotas paprasčiausiai nesusitvarkė su rankiniu valdymu, kai mėgino pakilti antrajam ratui. Pokalbyje su oro uosto dispečeriu įgulos vadas, dar tik ruošdamasis leistis, praneša apie tūpimui netinkamą padėtį. Ar tai nereiškia, kad jau prieš bandymą pakilti antrajam ratui kažkas buvo ne taip?

„Greičiausiai užstrigo aukščio vairas“, - svetainei kompravda.eu sakė šaltinis iš katastrofos priežasčių tyrimo komisijos, pridūręs, jog anksčiau panaši problema ištikdavo ir rusiškus lėktuvus.

Jis pažymėjo, kad tuo momentu „prapuolė visa mechaninė informacija“. Tai reiškia, kad aparatai nieko nerodė. Kitaip tariant, pilotas „apako“. Gali būti, kad apie problemą su aukščio vairu jis žinojo jau prieš pirmąjį bandymą nusileisti, bet nusprendė rizikuoti ir pakilti antrajam ratui, pereidamas prie rankinio valdymo – nutupdyti lėktuvą be aukščio vairo.

Tuo metu, kai dispečeris leido pradėti antrąjį ratą, pilotas paspaudė mygtuką TOGA ir automatas akimirksniu pakeitė tūpimo režimą į kilimo. Tačiau rankinis valdymas situacijos neišgelbėjo.

„Mes nenutūpsime“, - tik tiek konstatavo R. Salichovas.

Šaltinio teigimu, įgula nieko negalėjo padaryti, kad išgelbėtų keleivius. Juk būtent užstrigus aukščio vairui, lėktuvas pereina į suktuką ir pradeda vertikaliai smigti žemyn. Dingsta keliamoji jėga ir lėktuvas pradeda kristi. „Boeing 737“ kovojo už gyvenimą kelias sekundes. Tačiau šansų išvengti katastrofos jau nebuvo.