Ataskaitos išvados aiškios: lėktuvas buvo numuštas raketa, kurią parūpino Rusijos kariuomenė ir kuri buvo paleista iš Rusijos remiamų separatistų valdomos teritorijos. Žuvo visi 298 lėktuvu skridę žmonės.
Žinant Vladimiro Putino taktiką, galima tikėtis nuožmios, negailestingos, išradingos ir įžūlios propagandos kampanijos, kuri ko gero tęsis be galo, siekiant palaidoti tiesą po konspiracijos teorijų, neigimo ir paskalų lavina.
Ar tiesa apskritai egzistuoja?
Tikslas nėra įrodyti kažkokią specifinę alternatyvią teoriją, o tik sukurti netikrumo iliuziją.
Kiekviena Rusijos valstybės ranka raginama atlikti savo vaidmenį – šiai ataskaitai jie ruošėsi iš anksto.
Korporacija „Almaz-Antej“, kuri sukonstravo nelemtąją „Buk“ raketą, šį mėnesį paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad raketa galėjo būti paleista iš teritorijos, valdomos Ukrainos vyriausybės pajėgų. Šią versiją džiugiai pasičiupo oficiali Rusijos žiniasklaida.
O Rusijos troliai nusitaikė į „Bellingcat“ – grupę pilietinių žurnalistų, kurie renka įrodymus apie Maskvos įsitraukimą į atvirus šaltinius. „Bellingcat“ grupė kaltinama rusofobiška propaganda, informacijos klastojimu, netgi atsirado organizacija, pasivadinusi „anti-Bellingcat“, kuriai, kaip paaiškėjo, iš dalies vadovauja oficialus asmuo iš Rusijos strateginių tyrimų instituto, o šis savo ruožtu yra susijęs su Maskvos Užsienio žvalgybos tarnyba.
Entuziastingi rusų propagandos skleidėjai sukurpė begalę įvairiausių teorijų – nuo mažai tikėtinų iki absurdiškų. Esą, lėktuvą numušė Ukrainos naikintuvas (nors lėktuvas nebūtų galėjęs paleisti raketos į tokį aukštį), arba kad jis buvo supainiotas su Putino prezidentiniu lėktuvu, yra netgi teorija, kad lėktuvu jau buvo gabenami lavonai arba silikoniniai manekenai.
Nė vienos iš šių teorijų neįmanoma įrodyti, bet tai ir nėra svarbu. Propagandos tikslas yra pakurstyti skepticizmą ir abejojimą vadinamąja vyraujančia žiniasklaida ir sukelti sumaištį bei netikrumą, kad žmonės pultų į neviltį ir imtų abejoti viskuo, ką sužinojo.
Penkių žingsnių planas
Panašų scenarijų Kremlius taiko visų krizių atvejais – nuo Krymo okupacijos iki Olimpiados dopingo skandalo: neigti, reaguoti puolant, sukelti sumaištį, sulyginti, vis kartoti.
Visų pirma, reikia kategoriškai viską neigti, nepaisant net pačių akivaizdžiausių įrodymų. Tie kariai, kurie užėmė Krymą, nėra rusai, na tai kas, kad jie turi naujausią Rusijos kariuomenės amuniciją.
Kontrataka: kvestionuoti kitų motyvus, įrodymus ir interpretacijas. Skelbti, kad tai prieš Rusiją nukreiptas šmeižtas, provokacija (jei niekas kitas netiki, bent jau pačioje Rusijoje tai suveikia). Pykstate dėl civilių gyventojų subombardavimo Alepe? Reiškia, jūs remiate ISIS!
Stengtis sukelti kuo daugiau painiavos ir sumaišties. Iškelti kuo daugiau akivaizdžiai tiesai prieštaraujančių teorijų ir aiškinimų, net ir pačių absurdiškiausių. Jungtinės Valstijos susprogdino Alepo humanitarinės pagalbos konvojų siekdamos sukelti provokaciją! Vis vien atsiras žmonių, kurie patikės, nes jie tiki viskuo, ir taip tiesa pasimes melagysčių šūsnyje.
Ketvirtas žingsnis. Svarstyti, kad net jei kaltinimai būtų teisingi (nors be abejo, jie tokie nėra), nereikia smerkti tik vienos pusės, nes taip elgiasi visi – ypač amerikiečiai. Visų šalių sportininkai vartoja dopingą, bet tik Rusija tarsi atpirkimo ožys turi už tai atsakyti.
Ir galiausiai, visa tai daryti kuo ilgiau. Kremlius tvirtai įsitikinęs, ir tai iš dalies yra tiesa, kad Vakarų visuomenė kenčia nuo dėmesio deficito sutrikimo ir net jei šiandien ji kažkuo labai pasipiktins, rytoj viską pamirš, kai jos dėmesį patrauks nauja krizė ar skandalas.
Dezinformavimo kampanija tęsis kiek tik jos prireiks, kol ji taps reiškiniu, dėl kurio vėliau ginčysis istorikai.
Problema ta, kad Putino Rusija turi vieną paradoksalų pranašumą: Vakarai jau turi apie ją susidarę nuomonę, kuri yra gana nepajudinama. Kai dauguma vyriausybių ir ekspertų tavimi vis vien netiki, kodėl turėtum nebemeluoti, nebeiškreipti informacijos ir nebekelti sumaišties? Tai, kad esi laikomas vos už vieno žingsnio nuo atstumto režimo, savotiškai išlaisvina.