Šiurpą keliančioje nuotraukoje, kurią padarė pro šalį ėjęs vietinis – 29 metų Irma Lopez, priklausanti Mazatec etninei bendruomenei. Ji ką tik pagimdė ant vejos, veidas perkreiptas nepakeliamo skausmo ir siaubo, ant žolės guli bambagysle su motina dar sujungtas mažylis.

Oachakos valstijos valdžia trečiadienį paskelbė, jog nuo pareigų laikinai nušalintas ligoninės vadovas Adrianas Cruzas. Dėl spalio 2-ąją dieną įvykusio incidento atliekamas tiek ligoninės vidaus, tiek federalinis tyrimas.

Tris vaikus su vyru auginanti I. Lopez teigia, jog ją ir jos sutuoktinį San Felipe Chalapos de Diazo miestelio sveikatos priežiūros centro medicinos seselė iš ligoninės paprasčiausiai išprašė – esą moteris buvo vos aštuntą mėnesį nėščia, dar nepasirengusi gimdyti (nors tuo metu jau buvo pilnai atsivėręs gimdos kaklelis).

Abu sutuoktiniai priklauso Mazatec etninei mažumai, jie nekalba ispaniškai, todėl vienintelis žodis, kurį iš seselės tirados jiems pavyko suprasti, buvo ne, todėl išėjo į lauką.

Vėliau ligoninės medicinos seselės dėl incidento kaltino kalbos barjerą ir tvirtino, jog tuo metu paprasčiausiai gydymo įstaigoje trūko personalo, tad moterimi pasirūpinti ir negalėjusios.
Po pusantros valandos, maždaug 7.30 valandą ryto, moteriai nubėgo vandenys. Suprasdama, jog jau atėjo metas gimdyti, ji priklaupė ant ligoninės vejos ir, įsitvėrusi į pastato sieną, pradėjo iš visų jėgų stumti.

„Tikrai nenorėjau pagimdyti būtent taip. Buvo taip baisu, labai skaudėjo“, - vėliau pasakojo moteris ir pridūrė, jog gimdė viena, nes vyras tuo metu bandė įkalbėti seselę pakviesti pagalbą.

Eloy Pacheco Lopezas, buvęs vienu iš žmonių, kuriuos prie ligoninės atginė nepakeliamas moters šauksmas, nufotografavo, kas vyksta, ir nuotrauką perdavė naujienų reporteriui. Nuotrauka pateko į kelis valstybinius dienraščius, atsidūrė pirmame bulvarinio leidinio „La Razon de Mexico“ puslapyje, sparčiai ėmė plisti internete.

E. Pacheco Lopezas nuotrauka pasidalino ir savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, prie jos parašė: ji pagimdė ligoninės kieme, nes personalas gydytojo Adriano Rene Cruzo Cabrenos nurodymu į ją nekreipė jokio dėmesio, skelbia „Latin Times“.

Šis atvejis puikiai iliustruoja faktą, jog Meksikoje gimdyvėms trūksta elementarios priežiūros. Šalyje kiekvienais metais miršta šimtai gimdyvių – tiek gimdydamos, tiek iš karto po to. Be to, paliestas ir itin jautrus indėnų diskriminacijos šalyje klausimas.

„Nuotrauka vizualizuoja daug didesnę problemą, su kuria susiduria etninės bendruomenės: moterimis nesirūpinama. Joms niekas nepasiūlo kokybiškos sveikatos priežiūros, net ir kaip su žmonėmis nesielgia“, - teigia valstybinio Lyčių ir reprodukcijos teisių tinklo atstovė Oachakos valstijoje Mayra Morales.

Prie ligoninės pagimdžiusi moteris ir jos vyras pas gydytojus aklinoje tamsoje iš savo vieno kambario namelio kalnuose ėjo valandą pėsčiomis. Eiti prie artimiausio kelio ir stabdyti pakeleivingas mašinas būtų užtrukę daug ilgiau. Du vaikus prieš tai gimdžiusi indėnė puikiai žinojo, jog daugiau laiko nebeturi.

Miestelio, kur ir stovi liūdnai pagarsėjusi ligoninė, merė Silvia Flores sakė, jog tai jau antras kartas šiais metais, kai moteris pagimdo ant žolės: liepą ant to paties vejos lopinėlio prie ligoninės vaiko susilaukė kita indėnė.

Federalinis Meksikos sveikatos departamentas šią savaitę pranešė pasiuntęs atsakingų pareigūnų, kurie ištirs, kas nutiko San Felipe Chalapos de Diazo miestelio ligoninėje.

Tyrimą pradėjo ir valstybinė Žmogaus teisių komisija.

Remiantis naujausio Meksikos gyventojų surašymo duomenimis, 2011 metais kas penkta Oachakos valstijos gyventoja gimdė ne ligoninėje. Nors sveikatos pareigūnai ir skatina moteris gimdyti tik ligoninėse ar klinikose, dauguma vietos moterų tvirtina, jog ligoninės dirba per trumpai, ten nuolat trūksta darbuotojų.
Irma Lopez su kūdikiu

Irma Lopez su vaikais