Tai parodo didelį susiskaldymą krizės apimtoje šalyje. Parlamente nei įtakingo, Irano remiamo šiitų judėjimo „Hizbollah“ šalininkai, nei jų oponentai neturi aiškios daugumos.
Deputatą Michelį Moawadą, laikomą artimu Jungtinėms Valstijoms, parėmė 43 iš 128 parlamento narių, tačiau pergalei reikėjo daug daugiau.
45 „Hizbollah“ šalininkų balsalapiai buvo tušti.
„Tai visiška aklavietė, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas deputatas Markas Daou. – Prezidento neturėsime iki kitų metų.“
Per visus ligšiolinius šešis bandymus išrinkti prezidentą „Hizbollah“ šalininkai išeidavo prieš antrą balsavimą, per kurį pergalei reikalingų balsų skaičius turėdavo būti mažesnis – ne 86, o 65.
Kaip sakė parlamentaras Ali Hassanas Khalilis iš judėjimo „Amal“, susijusio su „Hizbollah“, blokas tokią taktiką naudoja todėl, kad „neįmanoma išrinkti prezidento be parlamentarų konsensuso“.
M. Moawado kandidatūrai prieštarauja „Hizbollah“. Judėjimo lyderis Hassanas Nasrallah praėjusią savaitę paragino išrinkti prezidentą, galintį pasipriešinti Jungtinėms Valstijoms.
Anksčiau Libano prezidentai taip pat būdavo renkami labai ilgą laiką.
M. Aounas 2016 metais buvo išrinktas po daugiau kaip dvejų metų laikotarpio, kai prezidento postas buvo neužimtas. Parlamentarai dėl konsensuso susitarė tik po 45 nesėkmingų bandymų.
Tačiau šiemet Libanas yra apimtas beprecedentės finansinės krizės, nuo 2019-ųjų įstūmusios į skurdą daug gyventojų.
Be to, nuo gegužės Libanas turi tik laikinąją vyriausybę, neturinčią įgaliojimų prastumti dideles reformas. Jų reikalauja Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – tai sąlyga norint gauti milijardus dolerių (eurų) skubių paskolų.