Rusijos hidrometeorologijos centro direktorius Romanas Vilfandas papasakojo, kad kovos 19-osios naktį Rostovo prie Dono rajone buvo sudėtingos meteorologijos sąlygos, vadinamasis vėjo poslinkis.
Apie 3.40 val. šiose apylinkėse sudužo keleivinis lėktuvas „Boeing 737-800“, žuvo 62 žmonės, informuoja rbc.ru.
„Be abejonės, oro sąlygos buvo sudėtingos. Stiprūs krituliai – per praėjusias paras Rostove prie Dono iškrito iki 30 mm, žemi debesys – žemiausia riba buvo ne aukštesnė nei 600 m. O svarbiausia – buvo šoninis vėjas ir tai, kas ypač pavojinga oro navigacinėmis sąlygomis – vadinamasis vėjo poslinkis“, – sakė R. Vilfandas.
Jis paaiškino, kad vėjo poslinkis – vėjo krypties pasikeitimas judant vertikaliai. Pavyzdžiui, jeigu 500 m aukštyje – pietinis vėjas, tai 1 000 m aukštyje gali pūsti jau šiaurinis vėjas.
„Tai labai pavojinga. Kai vyksta toks reiškinys, keičiasi keliamoji galia, ir lėktuvas tampa nebevaldomas. Visa tai matyta, diagnozuota ir prognozuota“, – patikslino R. Vilfandas.
DELFI primena, kad sekmadienį Tarptautinės konsultacinės – analitinės agentūros „Bezopasnost poliotov“ svetainėje buvo paskelbtas sudužusio lėktuvo „Boeing 737-800“ pilotų ir Rostovo prie Dono oro uosto dispečerių garso įrašas bei pokalbių stenograma.
Garso įrašo stenograma rodo, kad pokalbis vyko įprastu režimu, ekipažas apie kokius nors lėktuvo sutrikimus nepranešė. Kai lainerio pilotas paklausė apie oro sąlygas, dispečeris įspėjo ekipažą dėl stipraus vėjo, šešių kilometrų matomumo, liūties ir stiprios turbulencijos.
Į piloto klausimą „Ar yra įspėjimų dėl kokių nors vėjo poslinkių?“ vienas iš dispečerių atsako „Nėra“.
Kai pilotas praneša, kad pradeda leistis, dispečeris nurodo, kad vėjo gūsių stiprumas siekia 14 – 18 m/s, o matumas – šešis kilometrus.
Oro uostas pažymi, kad meteorologinė tarnyba apie vėjo krypties pokyčius ant tūpimo tako nepranešė.
Po šito lėktuvas nusileidžia iki 600 m aukščio. Pokalbio gale pilotas praneša, kad darys antrą ratą. „Darau ratą, „Sky Dubai 981“, - nurodo pilotas. Paskutiniai jo žodžiai garso įraše – „iki iki“.
Po šito dispečeris pateikia pilotui kelis nurodymus dėl antro bandymo nutupdyti lėktuvą ir šioje vietoje garso įrašas baigiasi. Agentūra pažymi, kad šio įrašo nereikėtų laikyti autentišku, „nes jis paimtas ne iš objektyvios kontrolės priemonių, jame nėra laiko nuorodų ir jis ne visiškai apima tą periodą, kai sudužęs laineris palaikė ryšį su Rostovo dispečeriais“. Taigi atlikti pilnavertiškos šio įrašo analizės negalima.