Kodėl atidedamas Izraelio-Irano karas?

Antradienį, kovo 27-ąją, taip ir neprasidėjęs Izraelio-Irano karinis konfliktas pasiekė tylią pabaigą. Po ilgų Izraelio gynybos ministerijos bei JAV Pentagono svarstymų atakos iniciatyva atidėta bent iki 2013 metų. Izraelio spaudoje skelbiama, kad atakos prieš Iraną buvo atsisakyta, Pentagone atlikus kompiuterines simuliacijas ir paaiškėjus, jog šis konfliktas gali pareikalauti bent 200 amerikiečių gyvybių.

O įbaugintam Izraeliui Pentagono atstovas George‘as Little‘as pažadėjo, jog JAV skirs nemažas investicijas antiraketinei programai „Iron Dome“ gerinti.

Pažadai pažadais. Toli gražu ne visi tiki tokiu netikėtu Izraelio ir JAV pareiškimu po ilgų įtampos dienų. Tačiau tikėtina, jog pakitusi retorika iš tiesų reiškia pakitusius Izraelio ir JAV ketinimus. Karas su Iranu atidėtas ir tam yra realių priežasčių.

Socialinė medija Izraelyje jungiasi į kovą už taiką

Visų pirma, tai artėjantys rinkimai Izraelyje. Demokratijoje turi atsižvelgti į visuomenės poziciją. O ši paskutiniu metu Izraelyje tampa vis garsesnė. Per paskutines keletą savaičių viena po kitos Izraelyje atliktos apklausos rodo ne ką kitą kaip visuomenės sumišimą bei neapsisprendimą. Palankumas realiam fiziniam konfliktui svyruoja nuo 67 proc. iki 20 proc.

Viena aišku, šalis yra padalinta bent į tris skirtingas grupes: dvi iš jų laikosi stiprios nekintančios pozicijos (už arba prieš), o viena lieka neapsisprendusi. Būtent dėl jos pozicijos apklausų rezultatai nuolatos kinta. Tačiau premjeras Benjaminas Netenyahu pats puikiai supranta, jog norėdamas tikėtis perrinkimo ateinančiuose rinkimuose turi turėti aiškų visuomenės palaikymą.

Tuo tarpu liberalioji Izraelio visuomenės dalis tampa vis garsesnė. Prieš keletą savaičių dviejų grafikos dizainerių sukurta „Facebook“ iniciatyva „Israel loves Iran“ (Izraelis myli Iraną) jau pasiekė epogėjų. Šiandien ji jau turi daugiau nei 50 000 šalininkų, kurie dalinasi nuotraukomis, piešiniais bei videoreportažais, skatinančiais dviejų tautų bendrystę. O neseniai susilaukė ir iraniškojo atsako : „Iran loves Israel“ (Iranas myli Izraelį). Galiausiai Izraelio pacifistai peržengė interneto barjerą – kovo pabaigoje šis judėjimas transformavosi į šimtų izraeliečių taikų protestą Tel Avive.

Jau matėme „Facebook“ galią sukeliant revoliucijas arabų šalyse. Gali būti, jog Izraelyje socialinė medija pademonstruos galią stabdant konfliktus.

Didžiausi vyriausybės kritikai – buvę karinių tarnybų pareigūnai

Visuomenės poziciją vienas po kito pradėjo palaikyti ir buvę Izraelio saugumo vadai. Buvęs „Mossad” vadovas Meiras Daganas Amerikos televizijos CBS pokalbių laidoje „60minutes” pareiškė, jog atakuoti Iraną būtų didelė klaida. Buvęs Izraelio kariuomenės (IDF) vadas generolas Herzlas Shafiras savo poziciją išreiškė dar stipriau: Izraelio parlamentui ir visuomenei išplatino savo bei kitų žymių pareigūnų raštišką pareiškimą, kuriame iš esmės teigiama, jog spręsdamas šį konfliktą Izraelis imasi visų galimų nederamų veiksmų:

1) Demonizuojanti retorika apie grėsmę tik dar labiau skatina kitos pusės agresyvumą. Iranas mano, jog Izraelis ketina pulti - tad sulaukiama tokios pačios agresyvios grasinamosios retorikos. Iš tiesų reikėtų kalbėti apie santykių gerinimą, pabrėžiant, jog Izraelio ir Irano santykiai iki 1979 m. revoliucijos buvo geri.

2) Irano branduolinio ginklo planai – didesnės galios Persijos įlankos regione siekimas. Nereikia pamiršti, jog Iraną supa „nedraugiški“ kaimynai. Tad branduolinio ginklo šaliai, visų pirma, reikia atgrasymo tikslais.

3) Irano ir Izraelio konfliktas Arabų pavasario kontekste tik dar labiau destabilizuos visą regioną. Ir gali Izraeliui sukelti problemų netgi su tais kaimynais, su kuriais šiandien santykiai jau nusistovėję.

4) Tik Amerikos karinės pajėgos yra pajėgios sustabdyti Irano branduolinę programą. Tuo tarpu Izraeliui ne tik nederėtų atakuoti, bet netgi patartina laikytis kuo neutralesnės pozicijos. Nes prasidėjus konfliktui, būtent Izraelis taps atsakomuoju taikiniu.

Prieš sprendžiant Irano problemą, Izraeliui vertėtų išspręsti Palestinos konfliktą

Galiausiai vis stipresni balsai pasigirsta ir iš akademinės Izraelio bendruomenės. Liberaliosios pakraipos mokslininkai vyriausybei, visų pirma, pataria susitvarkyti šalies viduje, prieš imantis spręsti tarptautinius konfliktus. Tuo labiau, jog šios problemos yra svarbi sudedamoji Izraelio-Irano konflikto dalis.

Ilgametės Izraelio ir Palestinos konflikto tyrėjos Galios Golan teigimu, beveik nėra abejonės, jog Iranas branduolinį ginklą anksčiau ar vėliau turės, tad Izraeliui reikės išmokti su tuo gyventi.

Irano ir Izraelio santykiai po 1979 m. islamiškosios revoliucijos kasmet vis labiau aštrėja. Būtent Iranas sukūrė „Hezbollah“, kuri nors dabar ir tapusi savarankiška grupuote, vis dėlto yra šiitiškos prigimties ir didele dalimi tarnauja Irano tikslams Libane. Be to, pastaruoju metu Iranas dosniai finansuoja kitą teroristinę grupuotę „Hamas“. Ji sunitiškos prigimties ir negalima teigti, jog Iranas kontroliuoja „Hamas“, tačiau, be abejonės, jai padeda ginklais. Bet kokiu atveju „Hamas“ problema išliks net ir išsprendus Irano konfliktą.

Abi šios grupuotės kovoja už Palestinos valstybės įkūrimą, tad jei Izraelis galiausiai sugebėtų išspręsti Palestinos klausimą, Iranas bent iš dalies nustotų kištis į Izraelio vidaus konfliktą. Be to, prarastų pretekstą grasinti Izraeliui ginant Palestinos interesus, teigia mokslininkė G. Golan.

Kitas svarbus aspektas yra tai, jog regione yra islamiškų valstybių, kurios konflikte su Iranu gali prisijungti prie Izraelio – tai Saudo Arabija ir Egiptas. Iranas nori tapti regiono lyderiu, o tai šias šalis natūraliai paverčia Izraelio sąjungininkais. 

Pasak pašnekovės, regione viskas susiję ir vėl iš naujo grįžtama prie Palestinos problemos. Ją išsprendus, dar nereiškia, kad bus išspręsti kiti aktualūs Artimųjų Rytų klausimai, bet tai padės spręsti santykių su Iranu problemas, ir, galbūt netgi dar svarbiau, - mažins paskutiniuoju metu pastebimą, stiprią šalių radikalizmo tendenciją. Radikaliosios grupuotės, nesvarbu ar tai būtų sunitai ar šiitai, visi naudoja Palestinos kortą, teigia G. Golan.

Be to, mokslininkės teigimu, Izraelio-Palestinos klausimo sprendimas turėtų dar vieną teigiamą pasekmę Izraeliui regiono kontekste: išsprendus Palestinos klausimą, Irano ir Izraelio santykiai gali būti išspręsti, tačiau Saudo Arabijos ar Egipto santykiai su Iranu ir toliau išliks įtempti – šios šalys turi savų nesutarimų. Tad karinio konflikto grėsmė ir įtampa būtų perkelta kitur.

G. Golan, analizuojanti Izraelio ir kaimyninių šalių santykius, teigia jau ne vienerius metus pastebinti nemalonią tendenciją. Izraelio vyriausybė, o taip pat ir JAV, Irano klausimą naudoja vidaus klausimams spręsti. Pasak jos, „praradus“ Sovietų Sąjungą, atsirado reikmė turėti naują išorės priešą. Šiandien Iranas radikalesnis nei anksčiau, tačiau dar nuo George’o Busho vyresniojo valdymo metų santykių su Iranu aštrinimas buvo kurstomas specialiai. Tokia valdžios manipuliacija įbaugina visuomenę, o tai nėra gerai, sako ji.