Vokietijai perspėjus, kad krizė Ukrainoje tampa „nevaldoma“, Milane susirinkusių ministrų nuotaikos buvo slogios, sakė Europos Parlamento išorės reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas.
E. Brokas, kuris yra Vokietijos kanclerės Angelos Merkel artimas politinis sąjungininkas, sakė, jog dabar jau aišku, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiryžęs sukurti sausumos koridorių tarp Rusijos ir Krymo pusiasalio, kurį Maskva aneksavo kovą.
„Nebuvo ko džiaugtis. Jie matė, kad visos derybos, susitikimai ir kontaktinės grupės sėkmės neatnešė, nes V. Putinas tuo tik naudojosi kaip alibi, kad laimėtų daugiau laiko“, – aiškino jis.
Nors šiame susitikime nebuvo priimta jokių sprendimų, o kai kurios Europos Sąjungos šalys vis dar abejoja dėl tolesnių sankcijų būtinybės, Europos šaltiniai nurodė, kad Europos Sąjungos lyderiai tikriausiai paves pareigūnams parengti naujas baudžiamąsias priemones, kai šeštadienį susitiks Briuselyje.
E.Brokas pridūrė: „Vienintelis dalykas, kurį galima atlikti per trumpą laiką – Europos Vadovų Taryba gali nuspręsti dėl griežtesnių naujų sankcijų – pavyzdžiui, visam finansų sektoriui, rizikos draudimo fondams ir panašiai, kad Rusijos ekonomiką taptų sudėtingiau refinansuoti.“
„Manau, jie nuspręs, kad Europos Komisija turi pateikti aiškių pasiūlymų šia kryptimi“, – sakė jis.
Tokias nuotaikas lydėjo Vokietijos oficialios pozicijos griežtėjimas, kai NATO paskelbė apie daugiau kaip tūkstančio Rusijos karių buvimą Ukrainos teritorijoje.
„Padėtis Ukrainoje pereina į kitą matmenį, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris žurnalistams penktadienį Milane. – Visos mūsų viltys dėl deeskalavimo žlunga, esama ženklų, kad padėtis nebekontroliuojama“.
Nuogąstavimai dėl didelio masto karo pasireiškė po NATO tvirtinimų, kad Rusijos kariai kariauja promaskvietiškų separataitų pusėje – Maskva šiuos kaltinimus neigia.
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas anksčiau sakė, kad Rusijai reikia pasiųsti aiškų signalą, jog įsiveržimai į kaimynės teritoriją nepriimtini.
„Ši invazija į Ukrainą jau antroji šiemet, – pažymėjo jis. – Mes visi turime vadinti daiktus savaisiais vardais ir liaukimės išsisukinėję“.
O kolega iš Danijos Martinas Lidegaardas pasakė, kad Europos Sąjungai reikia permąstyti savo santykius su Rusija.
„Manau, reikia reaguoti į tai, kad Rusija dabar turi karinių pajėgų Ukrainos žemėje“, – sakė jis.
„Artimiausiam laikotarpiui turime nagrinėti naujas sankcijas, o ilgesniam laikotarpiui – priemones energetinei mūsų priklausomybei nuo Rusijos sumažinti“, – pridūrė jis.
Tokie komentarai pareikšti tokiu metu, kai Rusijos energetikos ministras perspėjo, kad krizė Ukrainoje gali sutrikdyti Rusijos dujų tiekimą Vakarų Europai šią žiemą – tai turėtų rimtų pasekmių daugeliui Europos Sąjungos valstybių.
Stipriausiai reaguota iš tų Europos Sąjungos valstybių, kurios buvo Sovietų Sąjungoje arba jos satelitės.
Lietuvos ministras Linas Linkevičius ragina Europos Sąjungos lyderius suteikti „visą kokią tik įmanoma pagalbą“ Ukrainos vyriausybei, taip pat ir kariniu tiekimu.
„Mes nekalbame apie karių siuntimą, beje, Ukraina ir neprašo to“, – pabrėžė jis.
Jo kolega iš Estijos Urmas Paetas pridūrė: „Realaus sankcijų poveikio nebuvo. Niekam tai nepatinka, bet turime žengti į priekį su naujomis priemonėmis“.
Radoslawas Sikorskis pasakė, kad Lenkija ragins partneres Europos Sąjungoje „liaukimės nuolaidžiavę V. Putinui ir gelbėkime dabartinę Ukrainą“, o savo paskyroje tinkle „Twitter“ padėtį pavadino „karu“.
Lenkijos ministras išdalijo žurnalistams krepšį lenkiškų obuolių, kuriuos įvežti uždraudė Rusija, paskelbusi savas sankcijas Vakarams.
„Prezidentas V. Putinas sako, kad jie nuodingi, – paaiškino R. Sikorskis. – Aš užtikrinu jus, jie nepaprastai skanūs. Jei norite parodyti, ką manote apie jo V. Putino politiką, suvalgykite lenkišką obuolį“.