Praėjus vieneriems metams po visą žemyną sukrėtusio referendumo, kuriame britai nubalsavo už pasitraukimą iš ES, „Brexit“ ministras Davidas Davisas ir bloko vyriausiasis derybininkas prancūzas Michelis Barnier susitiks Europos Komisijos būstinėje Briuselyje.
Šiose derybose, kurias numatyta užbaigti iki 2019 metų kovo, ant kortos pastatyta ne tik Jungtinės Karalystės ateitis, bet ir Vakarų politinė tvarka, kuri smarkiai nukentės, jei Londonui ir Briuseliui nepavyks pasiekti susitarimo.
Tačiau dabartinė situacija, palyginti su buvusia prieš 12 mėnesių, kai „Brexit“ šalininkai galėjo džiaugtis tvirtomis pozicijomis, smarkiai pasikeitė, o birželio 8 dieną vykę rinkimai, kurie buvo itin nesėkmingi premjerei Theresai May, iškėlė rimtų klausimų dėl jos pozicijos.
„Priešaky laukia ilgas kelias, tačiau mūsų tikslas aiškus – glaudi ir ypatinga partnerystė tarp Jungtinės Karalystės ir ES, precedento istorijoje neturintis susitarimas“, – prieš derybų pradžią sakė D. Davisas.
„Nekantrauju pradėti dirbti šios naujos ateities labui“, – sakė jis.
Ankstyva kapituliacija
Didžioji Britanija, regis, jau kapituliavo prieš ES spaudimą, kad pirmiausia turi būti susitarta dėl trijų svarbiausių „skyrybų“ klausimų ir tik tada pereita prie derybų dėl būsimų JK ir ES santykių bei galimo prekybos susitarimo.
Tie trys svarbiausi klausimai yra: Britanijos išstojimo sąskaita, kuri, Briuselio vertinimais, gali siekti maždaug 100 mlrd. eurų; 3 mln. Britanijoje gyvenančių ES piliečių ir maždaug 1 mln. kitose Europos valstybėse gyvenančių britų teisės, taip pat sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos statusas.
„Susėdimas prie bendro stalo pirmajam oficialių derybų raundui jau savaime yra reikšmingas dalykas“, – sakė vienas ES šaltinis naujienų agentūrai AFP.
Derybos prasidės 9 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku. Maždaug 16 val. 30 min. Grinvičo (19 val. 30 min. Lietuvos) laiku numatyta bendra buvusio Prancūzijos užsienio reikalų ministro, eurokomisaro M. Barnier ir D. Daviso spaudos konferencija.
Nepatenkinti imigracija ir apribotu suverenumu, britai pernai referendume nubalsavo už tai, kad būtų nutraukta keturis dešimtmečius trukusi narystė 28 valstybių bloke ir Britanija taptų pirmąja iš jo pasitraukusia šalimi.
Vis labiau nerimaujanti ES spaudė Londoną paskubėti, nes laikas sparčiai bėga ir jau praėjo trys mėnesiai nuo tada, kai Th. May inicijavo ES sutarties 50-ąjį straipsnį, oficialiai pradėdama dvejus metus truksiantį išstojimo procesą.
Britanijos grasinimai išstoti nesudarius galutinio susitarimo taip pat tapo dideliu galvos skausmu Europos sostinėms.
Pirmadienio derybose daugiausiai dėmesio tikriausiai bus skirta praktinėms artimiausių mėnesių derybų tvarkaraščių detalėms, o sunkesni ir daugiausiai ginčų keliantys klausimai bus palikti vėlesniems etapams, sakė pareigūnai.
Th. May turės progą asmeniškai informuoti kitų 27 bloko narių lyderius apie savo planus dėl „Brexit“ ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime.
„Pasitikėjimo atkūrimas būtų geriausias dalykas, kuri galime atlikti šią savaitę“, – sakė kitas ES šaltinis.
Žiniasklaida praneša, kad premjerė Th. May pasirengusi pateikti „dosnų pasiūlymą“ dėl Britanijoje gyvenančių ES piliečių teisių. Minėtas ES šaltinis sakė, kad Londonas buvo įspėtas to nedaryti šią savaitę, kad šis opus klausimas vėl neatsidurtų dėmesio centre dar neįsivažiavus deryboms.
Vis dėlto Briuselyje jaučiamas nerimas, kad Londonas neturi jokios realios strategijos. Šiuo metu Th. May patiria didžiulį spaudimą namuose, nes vis dar derasi su konservatyvia Šiaurės Airijos partija, kurios parama leistų jai likti valdžioje. Premjerė taip pat yra smarkiai kritikuojama dėl valdžios veiksmų po pražūtingo gaisro viename sostinės daugiabutyje.
Th. May yra parengusi vadinamojo kieto „Brexit“ strategiją, pagal kurią Britanija turėtų pasitraukti iš Europos bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, kad galėtų kontroliuoti imigraciją iš ES.
Tačiau po šį mėnesį vykusių visuotinių rinkimų, kuriuose premjerės Konservatorių partija prarado daugumą parlamente, Britanijoje jaučiamas vis didesnis pasipriešinimas tokiai strategijai ir Th.May grasinimams palikti ES nepasiekus galutinio susitarimo.
Finansų ministras Philipas Hammondas sekmadienį patvirtino, jog vis dar planuojama palikti ne tik RS, bet ir muitų sąjungą bei bendrąją rinką.
Tačiau jis įspėjo, kad „turime ten nusigauti eidami šlaitu, o ne per skardį“.
M. Barnier sako, kad abi pusės turi pasiekti susitarimą iki 2018 metų spalio, kad ES ir Britanijos parlamentai spėtų jį ratifikuoti iki išstojimo dienos 2019 metų kovą.
Vokietija: D. Britanija baudžiama nebus
Vienas aukšto rango Vokietijos pareigūnas pareiškė, kad Europos Sąjunga nenori nubausti ją paliekančios Didžiosios Britanijos, bet jos išstojimas neatneš nieko gera nei Jungtinei Karalystei, nei Bendrijai.
Vokietijos užsienio reikalų viceministras Michaelis Rothas radijui „RBB Inforadio“ sakė, kad „tikrai privalome apsaugoti savo interesus kaip 27 ES valstybės, tačiau nenorime bausti Britanijos“.
M. Rotho teigimu, „Brexit“ yra labai, labai sudėtinga operacija“, dėl kurios susitarti reikia per šiek tiek daugiau kaip metus.
„Brexit“ nepadarys nieko gera; jis tik apsunkins daugelį dalykų. Norime pamėginti išspręsti šiuos sudėtingus dalykus kaip tik galėdami geriau“, – pridūrė jis.
B. Johnsonas tikisi, kad laimės abi pusės
Derybos dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos atves prie teigiamos baigties tiek Jungtinę Karalystę, tiek Bendriją, pareiškė britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas.
„Manau, visas šis procesas atves prie laimingo sprendinio, ir jį bus galima išpildyti garbingai ir abiem pusėms naudingai“, – B. Johnsonas sakė prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge.
B. Johnsonas, pasitraukimo kampanijos šalininkas, sakė, kad bus „daug diskusijų apie sutarties pobūdį, apie pinigus ir panašiai, bet svarbiausias dalykas – nukreipti mūsų akis į ateitį“.
„Privalome galvoti apie gilią ir reikšmingą partnerystę Europoje“, – pažymėjo jis.