Beveik 300 rusų sunkvežimių važiuoja Ukrainos sienos link. Maskva sako, kad juose – humanitarinė pagalba. Tačiau daugelis skeptiškai vertina šią informaciją, ypač buvusios Tarybų Sąjungos šalys, kurios turi nelinksmų atsiminimų apie Rusijos „pagalbą“ karinių invazijų forma.
© AFP/Scanpix

Gruzija, 1993 m.

Brutalaus Gruzijos ir Abchazijos karo 1992 – 1993 m. metu Rusija nusiuntė vadinamąją humanitarinės pagalbos koloną į separatistų Tkvarčelio miestą, kurį buvo apsupusios Gruzijos karinės pajėgos.

Žmonių gyvenimo sąlygos Tkvarčelyje buvo sunkios, tad Gruzijos valdžia sutiko įleisti pagalbą iš Rusijos, kuri per karą oficialiai buvo užėmusi neutralią poziciją, o tylomis palaikė separatistus.

Tačiau Maskva, pasipiktinusi, kad Gruzija užpuolė Rusijos sraigtasparnį su 50 žmonių, slapta nuplukdė į Tkvarčelį daugiau nei maisto ir vaistų. Ji nugabeno ir raketų, automatinių šautuvų ir kitokios sunkiosios artilerijos į miestą, taigi šviežiai apsiginklavę separatistai galiausiai įveikė Gruzijos kariuomenę, užėmė regiono sostinę Suchumį ir pasiskelbė nepriklausomybę.

Kas buvo atsakingas už humanitarinę misiją? Tuometinis Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas Sergejus Šoigu, kuris dabar yra Rusijos gynybos ministras.


Čekoslovakija, 1968 m.

Sovietų invazija į Čekoslovakiją 1968 m. buvo akivaizdžiai karinė operacija. Gal kai kurie Kremliaus pareigūnai ginčytųsi, kad misija buvo humanitarinė, nes norėta išgelbėti Čekoslovakiją nuo jos pačios, nuo Prahos pavasario reformų ir tuometinio šalies vadovo Aleksandro Dubčeko.

1968 m. rugpjūčio 20 d. 200 000 Varšuvos sutarties karių kirto sieną žeme bei oru ir įžengė į Prahą. Per operaciją žuvo 108 čekai ir slovakai.


Vengrija, 1956 m.

Tarybų Sąjungai vadovaujant Nikitai Chruščiovui, prasidėjo atšilimas ir Lenkija bei Vengrija nutarė pajudinti savo komunistines sistemas. Vengrijoje 1956 m. spalį įvyko masinė antisovietinė demonstracija, vadovaujant reformų šalininkui ministrui pirmininkui Imrei Nagy.

Per kelias dienas šalį užėmė sovietinė kariuomenė, 1 000 tankų įvažiavo į sostinę Budapeštą. Žuvo apie 30 000 žmonių.


Lietuva, Latvija ir Estija, 1940 m.

1939 m. Maskva spaudė Baltijos valstybes pasirašyti abipusės pagalbos paktus, kurie suteiktų Sovietų valdžiai teisę įsteigti karines bazes visose trijose šalyse.

Tarybų Sąjunga pasinaudojo sutartimis ir praktiškai vienu metu įžengė į tris šalis: 1940 m. birželio 16 d. – į Lietuvą, po dienos – į Latviją ir į Estiją.

Per kelias dienas 500 000 Raudonosios armijos karių okupavo Baltijos regioną, paskui prasidėjo masinės deportacijos ir politinės represijos neva nepritariančių sovietų valdžiai.


Vilkas avies kailyje?

Vieni apžvalgininkai šaipėsi iš Rusijos, kuri atkakliai priešinosi pagalbos koridoriams karo nuniokotoje Sirijoje, o pati ne kartą skubėjo teikti humanitarinę pagalbą, ypač Rytų Ukrainoje, kur dauguma civilių gyventojų prisikentėjo būtent dėl Rusijos paramos separatistams.


Kiti šaipėsi iš Rusijos, nes ši siunčia į Ukrainą tankus, apdengtus audeklu su Raudonojo kryžiaus emblemomis, nelegaliai gabena per sieną ginklus ar įžūliai įžengia per sieną tarsi Trojos arkliai.




Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kovos su terorizmu ekspertas: ruoškimės, tuoj teroristai panaudos naują ginklą (124)

Ateityje teroristų ginklu dideliuose Europos miestuose gali tapti valdomi dronai su sprogmenimis. Tai...

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (75)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (124)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

Kauniečiai butų pirkėjai pakeitė kryptį (9)

Nekilnojamojo turto ekspertai stebi kintančius kauniečių poreikius renkantis gyvenamąjį būstą....

Ką veikti už paplūdimio ribų?

Atvykus į pagrindinius mūsų šalies kurortinius mietus, Palangą bei Šventąją, ko gero,...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (29)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

D. Adomaitis apsisprendė: rungtynėse su Latvija žaidėjų netausos favoritai – lietuviai

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis šeštadienio vakaro kontrolinėms...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (88)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

9 drabužius gadinantys įpročiai, apie kuriuos nepagalvojote

Nepriklausomai nuo to, ar renkatės naujus garderobo elementus paprasčiausioje, ar itin prabangioje...

Lietuviai rado dar vieną apsipirkimo maršrutą (288)

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų...