Įspūdingas išsiveržimas prasidėjo kovo 19-ąją, kai iš pirmojo plyšio pradėjus lietis pastovus lavos srautas, tekantis į Geldingadaliro slėnį šalia Fagradalsfjalio kalnų Islandijos pietiniame pakraštyje.
Vėliau maždaug už 700 metrų atsivėrė dar du plyšiai, iš kurių siauras išsilydžiusių uolienų srautas tekėjo į kaimyninį Merardaliro slėnį.
Trečioji apie metro gylio ir 150 metrų ilgio lavos tėkmė tapo nauju traukos centru tūkstančiams smalsuolių, galinčių gana lengvai pasiekti šią vietovę iš Reikjaviko, esančio vos už 40 kilometrų.
Naujausias plyšys yra maždaug už pusės kilometro nuo pirmiausiai išsiveržusių kraterių.
Valstybinio transliuotojo RUV reportaže matyti šviesos blyksnis iš tos vietos, pasirodęs maždaug trečiadienio vidurnaktį (3 val. Lietuvos) laiku. Lava ir dūmai veržėsi iš plyšio, esančio maždaug pusiaukelėje tarp abiejų anksčiau suaktyvėjusių plyšių.
Nauja oranžinė išsilydžiusių uolienų upė tekėjo šlaitu į jo papėdėje besiplečiantį lavos lauką, užimantį daugiau kaip 33 hektarų plotą, sakoma vėlai antradienį paskelbtuose Islandijos meteorologijos agentūros pranešimuose spaudai.
Pirmadienį toje vietoje buvo uždrausta būti žmonėms, užfiksavus padidėjusį aktyvumą. Anksti trečiadienį lankytojai vėl buvo įleidžiami.
Islandijos ekspertai iš pradžių prognozavo, kad išsiveržimas prie Fagradalsfjalio kalnų truks neilgai, bet dabar manoma, kad jis gali tęstis dar kelias savaites ar ilgiau.
Nors Islandijoje šiuo metu yra 32 veikiančių ugnikalnių – daugiausiai Europoje, Reikjaneso pusiasalyje išsiveržimas praėjusį kartą įvyko 1240-aisiais ir truko 30 metų – nuo 1210 iki 1240-ųjų.
2010-aisias išsiveržus Ejafjadlajokudlio ugnikalniui į atmosferą pakilo didžiuliai dūmų ir pelenų debesys, daugiau kaip savaitei sutrikdę lėktuvų skrydžius. Atšaukus daugiau kaip 100 tūkst. skrydžių buvo įstrigę maždaug 10 mln. keleivių.