Šiai sutarčiai pritarė 82 iš 101 parlamento nario, balsavusiųjų prieš ją nebuvo. Trys Centro partijos parlamentarai visai nebalsavo.
Sausio 17 dieną Taline šią sutartį pasirašė šalies gynybos ministras Margusas Tsahkna ir JAV ambasadorius Estijoje Jamesas Melville'is.
Susitarime apibrėžtos JAV ir Estijos bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityse bei jų glaudesnės partnerystės gairės. Šis susitarimas papildo vadinamąją NATO-SOFA sutartį (Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimą dėl jų karinių pajėgų statuso), nustatančią JAV karių ir jų šeimos narių statusą Estijoje ir JAV kontraktininkų buvimą ir veiklą šioje šalyje.
Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos JAV pradėjo rotuoti savo pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, vykdant operaciją „Atlantic Resolve“, turinčią sustiprinti Aljanso rytinio sparno gynybą.
Prieš dvejus metus Estija ir JAV buvo sudariusios sutartį dėl naudojimosi Estijos gynybos pajėgoms priklausančia infrastruktūra, kurią dabar pakeitė nauja detalesnė sutartis.
Naujojoje sutartyje apibrėžti tokie dalykai kaip JAV karių, jų šeimos narių statusas, atleidimas nuo mokesčių, daiktų importavimas ir eksportavimas darbo ir asmeninėms reikmėms, aplinkos apsauga, muitinės procedūros, Estijos ir JAV baudžiamosios jurisdikcijos pasidalinimas.
Sutartis reglamentuoja Estijos baudžiamojo kodekso taikymą JAV ginkluotųjų pajėgų nariams ir jų šeimoms. Joje detaliau apibrėžiami atvejai, priklausantys Estijos kaip priimančios šalies jurisdikcijai ir atvejai, kuriais JAV ginkluotųjų pajėgų nariams turėtų būti taikomi jų šalies įstatymai.
Sutartyje numatytas atleidimas nuo muitų – daugiausia tarnybinio naudojimo prekėms ir paslaugoms. Vienas pagrindinių tarptautinio bendradarbiavimo gynybos srityje principų yra tas, kad nė viena šalis negali pasipelnyti ginkluotąsias pajėgas siunčiančios valstybės sąskaita.
Ši sutartis įsigaliojo iš karto, kai ją ratifikavo parlamentas.