Vos prieš savaitę dešimtys tūkstančių Vengrijos gyventojų išėjo į gatves, protestuodami dėl esą didėjančio V.Orbano autoritarizmo, nešdami plakatus su užrašais "Viktatorius" ir "Orbanistanas".

Tuo tarpu ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija trečiadienį pagrasino imtis teisinių veiksmų dėl naujųjų Vengrijos įstatymų.

Sausio 1 dieną Vengrijoje įsigaliojo nauja konstitucija, kuri, pasak V.Orbano kritikų, suvaržo pagrindinių valstybės institucijų nepriklausomybę, taip pat pakeisdama rinkimų sistemą dabartinės valdančiosios partijos naudai ir ribodama spaudos laisvę.

Europos Komisija nurodė "išsakiusi susirūpinimą dėl šių įstatymų atitikimo Europos Sąjungos teisei".

"Būdama (ES) sutarčių sergėtoja, Komisija išlieka susirūpinusi, jog kai kurie naujieji teisės aktai galinau kertasi su ES teise", - sakoma jos pranešime.

Komisija nurodė toliau analizuosiantis naujuosius Vengrijos įstatymus ir iki ateinančio antradienio nuspręsianti, ar imti teisinių veiksmų.

Vengrijos opozicinė Socialistų partija (MSZP) pareiškė, kad Briuselis suteikė V.Orbanui "vieną savaitę demokratijai atkurti", taip pat pareikalavo atšaukti parlamentą iš žiemos atostogų, kurios turi baigtis vasario 13 dieną, kad kitas posėdis įvyktų jau ateinantį pirmadienį.

Pats V.Orbanas šių pareiškimų nekomentavo, bet jo atstovo pranešime sakoma, kad Vengrija tebėra "teisinė valstybė; vyriausybė yra ištikima universalioms europinėms vertybėms".

Vengrija "lauks Komisijos analizės išvadų ir jas apsvarstys, pasitikėdama jų išsamumu ir nešališkumu", pridūrė premjero atstovas.

"Vyriausybė reagavo, tarsi šiandien nieko nebūtų pasakyta", - pastebėjo Vengrijos pažangiojo instituto vyriausioji analitikė Kornelia Magyar. - Panašu, kad jie nesuprato žinios."

Pasak jos, Budapeštas tikriausiai mano, kad Briuselis visada padės Vengrijai, "kad ir kokie griežti būtų ES žodžiai".

Tačiau ES spaudimas yra ne vien politinis, bet ir ekonominis, o tai gali daug labiau pakenkti V.Orbanui, teigia ekspertai.

Vienas iš Briuseliui neįtinkančių naujųjų įstatymų susijęs su Vengrijos centrinio banko pertvarkymu, kuriuo esą per daug suvaržoma šios institucijos nepriklausomybė.

Dėl šios priežasties Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir ES praeitą mėnesį sustabdė preliminarias derybas dėl Budapeštui itin reikalingos 15-20 mlrd. eurų (52-69 mlrd. litų) paskolos.

Forintas praeitą savaitę rekordiškai atpigo euro atžvilgiu, o Vengrijos skolinimosi, įskaitant pastangas išvengti šalies bankroto, kaštai didėja, tačiau Budapeštui gyvybiškai būtina papildyti valstybės iždą, pabrėžia ekspertai.

Praeitą savaitę "Fitch" pasekė kitų dviejų didžiųjų reitingų vertinimo agentūrų - "Moody's" ir "Standard & Poor's" - pavyzdžiu, prilygindamas Vengrijos obligacijas "šiukšlėms". Šis žingsnis išgąsdino investuotojus, jau anksčiau nerimavusius dėl šios šalies ekonomikos perspektyvų.

Analizių centro "Political Capital" ekspertas Peteris Kreko įsitikinęs, kad V.Orbanui lieka dvi "protingos" išeitys: priimti ES sąlygas ir gėdingai pasukti savo kursą 180 laipsnių arba perduoti valdžią kam nors kitam.

"Trečiasis - iracionalus, tačiau įsivaizduojamas - pasirinkimas: nepriimti ES sąlygų ir toliau eiti savo keliu", - P.Kreko sakė naujienų agentūrai AFP.

"Tai greitai lydėtų bankrotas", - pažymėjo jis.