Tikimasi, kad daugiau kaip 65 proc. iš 4,3 mln. šalies rinkėjų balsuos už išimties atsisakymą, rodo sekmadienį paskelbti naujausios viešosios nuomonės apklausos rezultatai.
Tačiau analitikų prognozės atsargios, nes rinkėjų aktyvumas gali būti mažas šalyje, kuri ne kartą sakė „ne“ tolesnei integracijai į ES, pastarąjį kartą – 2015 metais.
„Visada turime balsuoti, kai vyksta balsavimas“, – sekmadienį vykusiuose finaliniuose kampanijos televizijos debatuose ragino danus ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
„Visa širdimi tikiu, kad turime balsuoti už. Šiuo metu, kai turime kovoti už saugumą Europoje, turime būti vieningesni su savo kaimynais“, – sakė ji.
Danija yra ES narė nuo 1973 metų, tačiau 1992 metais ji pristabdė didesnį valdžios perdavimą Briuseliui, kai 50,7 proc. danų atmetė Mastrichto sutartį – ES steigimo dokumentą.
Kad ji įsigaliotų, ją turėjo ratifikuoti visos valstybės narės. Siekdama įtikinti danus patvirtinti sutartį, Kopenhaga išsiderėjo keletą išimčių ir kitais metais danai galiausiai ją patvirtino.
Nuo to laiko Danija liko už Europos bendrosios valiutos euro (kurį ji atmetė 2000 metų referendume), bendros bloko teisingumo ir vidaus reikalų, taip pat gynybos politikos ribų.
Išimtis gynybos srityje reiškia, kad Skandinavijos šalis, viena iš NATO steigėjų, nedalyvauja ES užsienio politikos gynybos srityje ir nesiunčia karių į ES karines misijas.
M. Frederiksen paskelbė referendumą praėjus vos dviem savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir pasiekus susitarimą tarp daugumos Danijos parlamentinių partijų.
Kartu ji taip pat paskelbė planus iki 2033 metų padidinti išlaidas gynybai iki dviejų procentų BVP, kad jos atitiktų narystės NATO reikalavimus.
Referendumo rezultatų tikimasi sulaukti trečiadienį apie 23.00 val. (2100 GMT). Danijai priklausančios autonominės Grenlandijos (kuri nėra ES narė) ir Farerų salų teritorijos referendume nedalyvauja.
