Primename, kad H. Simmas nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio vadovavo Estijos gynybos ministerijos valstybės paslapčių saugojimo skyriui. Žiniasklaidos duomenimis, jis kūrė slaptos informacijos apsaugos sistemą, būtiną norint prisijungti prie NATO narystės. Būtent jis gaudavo visą Estijai skirtą informaciją apie Šiaurės Atlanto aljansą.

Per tardymą H. Simmas išsamiai papasakojo, kokius slaptus dokumentus kokiomis aplinkybėmis jis perdavė Rusijos žvalgybai. Kol kas negauta informacijos apie jo bendradarbiavimo su KGB pobūdį Sovietų Sąjungos laikais.

Visgi tyrėjai neatmeta tikimybės, kad H. Simmas mėgina sušvelninti savo kaltę, teisindamasis, kad su SVR bendradarbiavo iškilus faktų apie jo bendradarbiavimą su KGB atskleidimo grėsmei (o ne dėl pinigų, pavyzdžiui). Šiuo metu tikrinama informacija apie jo ryšius su KGB.

Kaip pažymi leidinys, šią informaciją patvirtina, konkrečiai, buvęs Estijos centrinės kriminalinės policijos direktoriaus pavaduotojas Koitas Pikaro. Pasak jo, KGB užverbavo H. Simmą, kai šis dar mokėsi Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos akademijoje. „Jie pasinaudojo tuo, kad jis buvo pagautas, kai spekuliavo – mėgino perparduoti kažkokią prekę“, – papasakojo K. Pikaro.

Žvalgybos sferos specialistai, kuriuos cituoja „Postimees“, spėja, kad H. Simmas galbūt buvo „miegantis“ agentas, o bendradarbiavimą su juo CVR atnaujino dešimtojo dešimtmečio viduryje, po to, kai jis atsistatydino iš policijos ir pradėjo dirbti Gynybos ministerijoje.