Teisininkai sako, kad iš dalies pripažintų valstybių fenomenas tarptautinės teisės praktikoje nėra naujas. Pavyzdžiui, Taivanas turi daug nepriklausomos valstybės bruožų, bet nėra pripažintas daugelio Jungtinių Tautų šalių. Narystės ES siekianti Turkija nesutinka pripažinti šiam valstybių blokui priklausančio Kipro. Izraelio iki šiol nepripažino dauguma musulmoniškų šalių.
Panašioje padėtyje atsidūrė ir Kosovas, kurio nepripažįsta Rusija, Kinija ir kitos šalys, bijančios separatistinių judėjimų viduje. Kosovo Respubliką tvirtai remia Vakarų pasaulis, bet ir tas nėra vieningas. Mažiausiai penkios ES valstybės nepritaria palankiai daugumos pozicijai Kosovo atžvilgiu. Prieš pasisako ir dvi įtakingos JT Saugumo Tarybos narės Rusija ir Kinija.
Pasipriešinimas laisvės neatims
Kosovo pripažinimo klausimas labai suskaldė tarptautinę bendruomenę. Tačiau teisininkai tikina, kad kai kurių valstybių atsisakymas pripažinti Kosovą nesužlugdys jo vilčių.
„Tai, kad kai kurios šalys atsisako tam tikrą politinį darinį pripažinti valstybe, jokiu būdu nepaneigia jos suvereniteto, – dienraščiui aiškino tarptautinės teisės ekspertė Erika Leonaitė. – Vertinant pripažinimo reikšmę naujai atsiradusiai valstybei galima kalbėti apie ją pripažinusių valstybių politinį svorį. Šiuo atveju Kosovui itin palankus didžiųjų Vakarų valstybių, ypač JAV, pripažinimas.“
Pasak ekspertės, politiniu požiūriu naujai susikūrusios valstybės galimybę būti visaverte tarptautinės bendruomenės nare dažniausiai lemia jos priėmimas į JT. Tačiau Serbija tikisi, kad veto teisę JT Saugumo Taryboje turinti Rusija neleis, kad Kosovas būtų priimtas į organizaciją.
(Ne)priklausomybės deklaracija
Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės teisės katedros docentas Justinas Žilinskas dienraščiui tikino, kad daugiausia klausimų dėl Kosovo suverenumo tikriausiai kels ne pats pripažinimo faktas, o akyla tarptautinė priežiūra. Eksperto nuomone, Kosovas gali tapti panašus į Bosniją ir Hercogoviną, kur pagal 1995 m. Deitono taikos susitarimą tarptautinės bendruomenės paskirtas atstovas turi daugiau galių už vietines politines struktūras.
Kosovo nepriklausomybės akte įrašyta tokia gausybė išlygų ir įsipareigojimų užsienio globėjams, kad kai kurie analitikai šį dokumentą netgi vadina priklausomybės deklaracija. Sveikiname už tarptautinės bendruomenės pagalbą, priežiūrą įgyvendinant Marti Ahtisaari planą, ES teisėtvarkos misiją, NATO pajėgų buvimą mūsų teritorijoje – tokios nuostatos dokumente minimos ne kartą. Nepriklausomybės aktas rodo, kad atsakomybę už Kosovo ateitį ant pečių užsikrovė Vakarų pasaulis.
Precedentas ar išimtis?
Prisiimtą atsakomybę lydi ir nauji pavojai. Svarbiausias jų – ar Kosovo nepriklausomybė taps precedentu kitiems savarankiškumo siekiantiems regionams.
„Akivaizdu, kad tai išimtinis atvejis, padiktuotas ypatingų politinių aplinkybių, – aiškino J.Žilinskas. – Neabejotina, jog kiti separatistiniai judėjimai mėgins tuo naudotis kaip precedentu.“
E.Leonaitė tikino, kad kitos valstybės neturėtų baimintis separatizmo protrūkio, nes Kosovo atvejis yra išskirtinis tuo, kad šio krašto albanų gyventojų atžvilgiu būta nusikaltimų žmoniškumui, dėl jų 1999 m. NATO vykdė humanitarinę intervenciją.
„JT Generalinės asamblėjos 1970 m. deklaracijoje dėl tarptautinės teisės principų nurodyta, kad tautos apsisprendimo teisė negali būti panaudota siekiant pažeisti suverenios valstybes teritorinį vientisumą, jeigu tos valstybės vyriausybė atstovauja visiems gyventojams be jokios diskriminacijos dėl tikėjimo, rasės ar odos spalvos“, – aiškino ekspertė.
Tačiau M.Romerio universiteto Tarptautinės teisės katedros vedėjas profesorius Saulius Katuoka abejoja, ar Kosovo albanai turėjo teisę skelbti nepriklausomybę.
„Jeigu konstatuojame, kad Serbijos Kosovo provincijoje gyvena albanų tautinė mažuma, tenka pastebėti, jog tautinės mažumos apsisprendimo teisės, teisės kurti naują valstybę, neturi, – dienraščiui sakė profesorius. – Albanų tauta jau realizavo apsisprendimo teisę kurdama Albanijos valstybę. Todėl tenka pabrėžti, kad Kosovo provincijos apsisprendimas yra daugiau politinio, o ne teisinio pobūdžio klausimas.“
Pažadintos separatistų viltys
Žinią apie Kosovo nepriklausomybę džiaugsmingai sutiko dešimtys nepriklausomybės siekiančių regionų visame pasaulyje. Abchazijos ir Pietų Osetijos vadovai artimiausiu metu žada kreiptis į Rusiją ir prašyti pripažinti jų nepriklausomybę nuo Gruzijos.
Lietuvos diplomatai teigia, kad Rusija netruks pasinaudoti susidariusia situacija ir paaštrinti padėtį Gruzijoje, kuri rengiasi parlamento rinkimams. Maskva galėtų šantažuoti mažesnę kaimynę, jeigu Valstybės Dūma prezidentui ant stalo padėtų Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimo dokumentą, o Vladimiras Putinas demonstratyviai neskubėtų pasirašyti.
Europoje apstu ir kitų separatistinių regionų. Apie nepriklausomybę tyliau ar garsiau kalba Ispanijos baskai, Prancūzijos korsikiečiai, Belgijos flamandai, Šiaurės Airija. Separatistinius regionus vienijančioje JT neatstovaujamų tautų organizacijoje šiandien yra 69 valstybės pradedant Abchazija ir baigiant Zanzibaru.