Galutinį atsakymą į Jungtinių Valstijų siūlymą Varšuva ir Praha žada per porą savaičių.
Sausį JAV pasiūlė Čekijoje įrengti radarą, kuris aptiktų vos pakilusias priešo raketas, o Lenkijoje įkurdinti 10 jas galinčių sunaikinti raketų-žudikių. Per penkerius metus šiai sistemai Vašingtonas pasirengęs išleisti per 4 mlrd. Lt.
Rusijos strateginių pajėgų vadas Nikolajus Solovcovas pareiškė, kad per 47 metus šios pajėgos nė karto nekariavo, bet neatmetė karinių veiksmų galimybės ateityje, jei Jungtinių Valstijų karinės bazės priartės prie Rusijos.
Rusijos prezidentas, gynybos ministras ir aukščiausi generolai jau pareiškė, kad gali atsisakyti prieš 20 metų Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų pasirašytos sutarties, pagal kurią sunaikino visas vidutinio nuotolio raketas.
Jei politinis sprendimas bus priimtas, pasak pajėgų vado, atnaujinti raketų gamybą bus lengva, o po kelerių metų jų atsiras ir visiškai naujų, pažangesnių.
„Jeigu Lenkijos ir Čekijos vyriausybės priims tokį sprendimą, o abipusės konsultacijos turėtų sukurti sąlygas, kad to neįvyktų, tai naujos bazės taip pat taps strateginių raketų pajėgų taikiniu“, – teigė rusų generolas.
Generolo žodžiai leido suprasti, kad tarp Maskvos ir Vašingtono vyksta konsultacijos.
Tuo metu Vokietijos užsienio reikalų ministras Franko Walteris Steinmeieris užsipuolė JAV tokių konsultacijų nerengiant. Dienraščiui „Handelsblatt“ jis sakė, kad šios bazės bus netoli Rusijos, todėl su ja reikėjo kalbėtis iš anksto.
Lenkijos ir Čekijos vyriausybių vadovai pavadino naiviu vokiečių ministro įsivaizdavimą, jog konsultacijų nebūta, ir bendrame straipsnyje abiejų šalių dienraščiuose užtikrino, kad Vašingtono siūlymą rimtai svarsto, turėdami galvoje ne tik savo šalių, bet ir visos Europos saugumą.
Po to F. W. Steinmeieriui teko pripažinti, kad JAV vis dėlto konsultuojasi su Rusija, ir netgi kad pati Vokietija norėtų savo priešraketinio skydo, tiesiog nepajėgi jį sukurti.