Įsimintinoje kalboje kanclerė sulaužė vieną iš paskutiniųjų Vokietijos tabu ir užsitikrino prieš imigrantus pasisakančiųjų paramą, pareiškusi, kad skirtingų kultūrų žmonėms Vokietijoje ne visada sekasi gerai sugyventi. Ji paragino imigrantus mokytis vokiečių kalbos ir integruotis į vokiečių visuomenę.
Vokietijoje augant pasipiktinimui dėl imigracijos, šie kanclerės pareiškimai nuskambėjo jauniesiems jos Krikščionių demokratų sąjungos partijos nariams skirtoje kalboje.
Vokietijoje gyvena apie 7 mln. užsieniečių, apie 4,3 mln. jų yra musulmonai, o šalyje yra daugiau kaip 3 tūkst. mečečių.
Pasak A. Merkel, vadinamoji „multikultūrinė” idėja, „kad mes gyvename vieni šalia kitų ir esame dėl to laimingi”, nepasiteisina.
„Šis požiūris visiškai žlugo”, - teigė kanclerė, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo paskelbti apklausos rezultatai, rodantys, kad trečdalis vokiečių laiko imigrantus tik „pašalpų sukčiais”.
Paminėjusi dėl naujų mečečių, galvos apdangalų mokyklų klasėse ir turkų kvartalų tokiuose miestuose kaip Berlynas kylančią „vokietiškumo praradimo” baimę, kanclerė pridūrė: „Mes jaučiamės susaistyti krikščioniško žmogiškumo įvaizdžio – tai mus charakterizuoja. Tie, kurie to nepriima, yra netinkamoje vietoje čia”.
A. Merkel papildė svarbiausių politikų ir verslo lyderių gretas, pastaraisiais mėnesiais kvestionuojančių šalies imigracijos politiką.
Neseniai Vokietijos centrinio banko Bundesbanko valdybos narys Thilo Sarrazinas iškėlė šią diskusiją į viešumą, parašęs knygą, kurioje teigia, kad 4 mln. šalyje gyvenančių musulmonų smukdo visuomenę ir kad nacionaliniam krikščioniškam vokiečių identiškumui kyla grėsmė išnykti.
Po T. Sarrazino knygos pasirodymo surengta apklausa parodė, kad, jei T. Sarrazinas nuspręstų sukurti savo partiją, už ją balsuotų vienas penktadalis vokiečių.