Toks skirtingas Vakarų galingųjų diplomatinis atsakas iliustruoja, kaip stipriai skiriasi nuomonės, kaip vertėtų reaguoti į Rusijos lyderį, prieš daugiau nei dvejus metus pradėjusį karą Ukrainoje, rašo „Reuters“.
JAV taip pat nesiųs savo atstovo į V. Putino inauguraciją, sakė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris. „Mes tikrai nemanėme, kad tie rinkimai buvo laisvi ir sąžiningi, bet jis yra Rusijos prezidentas ir ketina toliau eiti šias pareigas“, – M. Millerio žodžius cituoja „Reuters“.
Leidinys RFE/RL, remdamasis šaltinių informacija, skelbia, kad V. Putino inauguracijoje dalyvaus šešių ES narių atstovai – Prancūzijos, Vengrijos, Slovakijos, Graikijos, Maltos ir Kipro. Belgija esą taip pat svarstė siųsti į renginį savo atstovą, tačiau apsigalvojo. Portalas „Deutsche Welle“ tarp šalių, kurių atstovai turėtų dalyvauti V. Putino inauguracijoje, irgi mini Prancūziją, Vengriją bei Slovakiją.
Prieš V. Putino inauguraciją Ukraina paragino tarptautinę bendruomenę nebepripažinti jo teisėtu Rusijos valstybės vadovu.
Kaip to priežastis nurodomas Rusijos prezidento rinkimų organizavimas Maskvos okupuotose Ukrainos Donecko, Luhansko, Saporižios, Chersono sričių dalyse bei Krymo pusiasalyje. Čia „milijonai Ukrainos piliečių grasinimais ir šantažu“ buvo verčiami dalyvauti balsavime, teigiama pareiškime.
„Ukraina nemato jokio teisinio pagrindo pripažinti minimą asmenį demokratiniu keliu išrinktu ir teisėtu Rusijos Federacijos prezidentu“, – teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime.
Antradienį vyksianti išrinktojo prezidento inauguracija „skirta sukurti iliuziją, esą, Rusijos Federaciją šalimi agresore, o valdantįjį režimą – diktatūra pavertęs asmuo teisėtai kone visą gyvenimą gali likti valdžioje“, teigia Ukraina.
Vyresnysis Kremliaus pareigūnas teigia, kad į V. Putino inauguraciją buvo pakviesti visų diplomatinių misijų Maskvoje vadovai, pranešė „Interfax“.
Vienas Europos diplomatas „Reuters“ patikino, kad inauguraciją boikotuos dvidešimt Europos Sąjungos valstybių narių, o kelios ketina pasiųsti savo atstovų.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis griežtai pasisakė prieš dalyvavimą renginyje, perdavė jo atstovas Peteris Stano Briuselyje.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija teigia savo atstovų nesisiųsianti, o du Europos diplomatai sako nesitikintys, jog Jungtinės Valstijos turės savo atstovą, nors Vašingtonas jokio viešo pareiškimo šiuo klausimu nepateikė.
Paryžiaus diplomatinis šaltinis, iliustruodamas susiskaldymą, kaip elgtis su Rusija, skelbia, kad „Prancūzijai atstovaus šalies ambasadorius Rusijoje“.
Šaltinio teigimu, Prancūzija smerkia represijų kontekstą, kuriame vyko Rusijos prezidento rinkimai (rinkėjai neturėjo realaus pasirinkimo, rinkimai buvo rengiami ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, ką Paryžius vertina kaip tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimą).
Prancūzijos ir Rusijos santykiai pastaraisiais mėnesiais itin pablogėjo, nes Paryžius padidino paramą Ukrainai.
Praeitą savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė neatmetantis galimybės pasiųsti šalies karių į Ukrainą, argumentuodamas, kad, jeigu Rusija prasiverš pro Ukrainos fronto linijas, bus teisėta tai vertinti kaip Kyjiivo pagalbos prašymą.
Baltijos valstybės, kurios diplomatinių atstovų Maskvoje nebeturi, galimybę dalyvauti inauguracijoje kategoriškai atmetė.
Per prezidento rinkimų spektaklį kovo mėnesį Rusija paskelbė, esą V. Putinas surinko 87 proc. balsų. Nė vienam tikram opozicijos kandidatui nebuvo leista kandidatuoti. Siekdamas išlikti valdžioje, prieš keletą metų V. Putinas perrašė Rusijos konstituciją. Po dabartinės kadencijos, pasibaigsiančios 2030 m., konstitucija leidžia V. Putinui kandidatuoti dar vienai kadencijai ir valdyti iki 2036 m., kai jam sukaks 83-eji.
Tradiciškai Rusijoje po prezidento inauguracijos atsistatydina vyriausybė, kad valstybės vadovas galėtų sudaryti naują ministrų kabinetą. Remiantis Dūmos, Rusijos parlamento, informacija, įstatymų leidėjai naujų ministrų paskyrimus galėtų patvirtinti iki gegužės 15 dienos.
Politikos apžvalgininkai laukia, ar dar kartą užsienio reikalų ministru bus paskirtas 74 metų Sergejus Lavrovas, šias pareigas einantis jau 20 metų. Taip pat spėliojama dėl gynybos ministro Sergejaus Šoigu ateities, jo vyriausiasis pavaduotojas Timūras Ivanovas neseniai buvo areštuotas ir apkaltintas korupcija.
V. Putino inauguracija bus tiesiogiai transliuojama per daugumą pagrindinių Rusijos televizijos kanalų maždaug nuo vidurdienio, kai prabangus automobilių kortežas atveš jį į Maskvos didžiuosius Kremliaus rūmus. Atvykęs, jis rūmų koridoriais nueis į puošnią Šv. Andriejaus salę, kur duos prezidento priesaiką ir trumpai kreipsis į rusus.
Inauguracija vyks likus dviem dienoms iki Pergalės dienos, Rusijoje minimos gegužės 9-ąją ir įgavusios naują simbolinę reikšmę, V. Putinui lyginant puolimą Ukrainoje su Rusijos kova prieš nacistinę Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metais. Prieš abu renginius valdžia pastatė užtvaras visame Maskvos miesto centre.
V. Putinas pradeda šešerių metų kadenciją, sutelkęs daugiau galių nei bet kada, įgavęs pasitikėjimo dėl pažangos mūšio lauke Ukrainoje ir tvaraus ekonomikos augimo, nepaisant Vakarų sankcijų. Vidaus fronte jis pernai birželį patyrė samdinių grupuotės „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino, vėliau žuvusio lėktuvo katastrofoje, maištą, vasarį kalėjime mirė jo pagrindinis politinis varžovas Aleksejus Navalnas. Jo tariama pergalė rinkimuose kovo mėnesį reiškia, kad jis greičiausiai taps ilgiausiai per šimtmetį valdžioje išbuvusiu Rusijos valdovu, pranokusiu sovietų diktatorių Josifą Staliną.
Pernai Rusijos kariuomenė sulaikė ilgai lauktą Ukrainos kontrpuolimą ir nuo tada sustiprino savo pozicijas fronto linijose, Kyjivui stokojant amunicijos ir kareivių. Tačiau karui tęsiantis jau trečius metus, o Rusijos ekonomikai judant į perkaitimą, V. Putinas per penktąją kadenciją susidurs su dideliais iššūkiais. Infliacija, kelianti didžiausią Rusijos gyventojų nepasitenkinimą, neslūgsta, karui Ukrainoje Maskva skiria milijardus. Kremliui taip pat nepavyko numalšinti nuogąstavimų, kad per naują V. Putino kadenciją bus paskelbtas kitas nepopuliarios mobilizacijos etapas, toliau rusena į karą pasiųstų vyrų žmonų nepasitenkinimas.
