Baobabai – sienoms nužymėti
Tokia kebli situacija susidarė dėl 1900 metų Anglijos – Vokietijos sutarties, kuria buvo pažymėta siena tarp Tanzanijos ir Kenijos. Oficialiai šioje sutartyje siena buvo aprašyta naudojant tokius laikinus riboženklius kaip baobabai, mangrovės ar net termitynai.
Tad, nors oficialiai šioji siena vis dar egzistuoja, ją žymintis ženklai – nebe. Tiesa, vietiniai gyventojai gana dažnai naudoja baobabus nužymėti teritorijoms dėl jų ilgaamžiškumo, tačiau netgi ir jų, praėjus šimtui metų, rasti yra neįmanoma, ką bekalbėti apie termitynus.
Siena buvo dar kartą nužymėta 1956 metais – šįkart pastatant betoninius stulpelius. Tačiau žymint jau buvo pastebėta, kad naujoji siena gerokai nukrypo nuo senosios – išnykę riboženkliai paprasčiausiai neleido nustatyti tikslių sienos ribų.
Nepaisant de facto pasikeitusios sienos aprašymas sutartyje liko nepakeistas. Todėl realybėje iškyla daugybė dilemų, neaiškumai dėl sienos stabdo regiono ekonomikos vystymąsi ir palieka vietinius žmones, tokius kaip Jesini kaimelio gyventojai, sudėtingoje situacijoje.
Įkalinti senose sutartyse
Iš pirmo žvilgsnio panašių problemų Afrikoje yra gausu. Štai Benino ir Nigerijos siena išlieka praktiškai neištyrinėta ir nesužymėta – pasienio teritorijos gyventojai nelabai nutuokia, kuriai valstybei priklauso. Beje, kaip ir Jesini kaimelio gyventojai, nelabai ir stengiasi priskirti save kuriai
nors šaliai. Vienas genties vadas pareiškė, jog „mes vertiname šią sieną kaip skiriančią prancūzus ir anglus, o ne Jorubusą”.
Tikslia sienos demarkacija savo laiku nebuvo susidomėjusios ir metropolijos. Anglijos – Prancūzijos sutartis, pasirašyta 1889 metais, numatė, jog siena eis nuo pakrantės iki Nigerio upės, tačiau tuo metu tik strategiškai svarbios ir ekonomiškai vertingos teritorijos buvo tiksliai nužymėtos.
Įdomu tai, kad minėtoji sutartis yra pats naujausias, todėl pagal tarptautinę teisę privalomas dokumentas, kuriuo yra nustatyta riba tarp abiejų valstybių.
Siena pagal upės vingius
Paveldėtos sienos šiuolaikinėje Afrikoje yra viena iš svarbiausių priežasčių, neleidžiančių jos valstybėms užsitikrinti saugumą, ekonominį stabilumą ir prieinamumą prie svarbių objektų. Net 16 Afrikos valstybių neturi jūrinės sienos.
Paveldėtų sienų problemas gerai iliustruoja Gambijos atvejis. Atrodytų, lyg Gambija yra įsigraužusi tiesiai į Senegalo valstybės vidurį. Gambijos valstybės ilgis – net 500 km, tačiau vietomis šalies plotis siekia vos 20 km. Tokias keistas sienas nulėmė tai, jog valstybė išsidėsčiusi aplink laivybai tinkamos Gambijos upės krantus. Pati Gambijos upė yra viena geriausiai laivybai tinkamų upių visoje Afrikoje, todėl pažiūrėjus į žemėlapį darosi akivaizdu, kad tiek Senegalui, tiek žemyne esančiam Maliui ši upė turėjo tapti pagrindine arterija prekių eksportui. Tačiau Senegalas buvo
Prancūzijos kolonija, o Gambija – Anglijos.
Abi metropolijos dėl tarpusavio politinių ir ekonominių nesutarimų nebuvo suinteresuotos bendradarbiauti. Todėl prancūzai buvo priversti statyti pirmąjį geležinkelį Afrikoje iki Dakaro uosto prekėms gabenti. Tai nepaprastai padidino tokių prekių transportavimo kaštus. Tuo tarpu Gambijos
upe prekes gabeno tik pati Gambija. Galiausiai, dėl mažo noro ekonomiškai bendradarbiauti
nukentėjo abi metropolijos.
Neteisingai nubrėžtos sienos – didžiausia problema?
Tikriausiai daugelis yra girdėję istorijas apie neteisingai nubraižytas Afrikos sienas ir įvairių grupių atskyrimą Europos valdovų kabinetuose dalijantis žemyną. Iš pirmo žvilgsnio šie kaltinimai yra visiškai teisingi. Oficialiai buvo suskaičiuota, jog šiuolaikinės Afrikos sienos atskyrė net 177 etninius
regionus.
Tačiau šiuolaikinei Afrikai daugiausia problemų kelia ne tiek etniniu regionu atskyrimas (tokiu atveju visame pasaulyje rasime daugybę), bet paveldėtos sienos, kurios neleidžia daugeliui Afrikos valstybių užsitikrinti sąlygų, būtinų sėkmingam ekonominiam vystymuisi. Mažas bendradarbiavimo tarp valstybių lygis, reikalingos infrastruktūros ir stabilios elektros energijos trukumas nepaprastai padidina veiklos kaštus, o tai daro vietinį verslą nekonkurencingą pasaulinėje rinkoje. Daugelį stambių investicinių projektų Afrikos šalys galėtų įgyvendinti kartu, tačiau sienų klausimai ir tarpusavio nesutarimai sumažina tokio bendradarbiavimo galimybę.