Laukia dideli pokyčiai prekyboje ir gamyboje
Klimatui ir biologinės įvairovės atkūrimui numatyti tikslai yra svarbi Europos žaliojo kurso dalis. Esminis ES biologinės įvairovės strategijos uždavinys – užtikrinti, kad iki 2030 m. Europos biologinė įvairovė būtų atstatyta žmonijos, planetos, klimato ir ekonomikos labui.
Kaip nurodo parlamentaras P. Canfin, šiems tikslams įgyvendinti numatyta pakeisti daugiau nei 50 Europoje galiojančių įstatymų iki 2022 metų pabaigos. Vienas iš jų, pakeistas klimato įstatymas, bus priimamas jau rytojaus plenariniame posėdyje.
EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas išskiria pagrindinius pokyčius, kuriuos įneš atnaujintas įstatymas.
„Pirmasis, ilgalaikis tikslas – pirmąkart Europoje turimos įstatyminės sistemos klimato neutralumui užtikrinimas iki 2050 metų. Ji apims pokyčius visuose ekonominiuose sektoriuose, kad jų vykdoma veikla taptų neutralia klimatui. Keičiame daugiau nei 50 įstatymų tam, kad iš esmės keistųsi automobilių standartai, žemės ūkio principai, prekyba. Keisis beveik viskas, kas apima prekybą, mainus, gamybą ir vartojimą. Tai milžiniški pokyčiai“, – teigia P. Canfin.
Norint užtikrinti, kad daugiau Europos šalių vietovių taptų saugomomis, P. Canfin mato būtinybę keisti žemdirbystės politiką. Tai, kaip ji atrodys ateinančiais 5 metais, turėtų paaiškėti šią savaitę.
Pasekmes pajus visas pasaulis
Kadangi klimato kaita – ne vieno žemyno, o viso pasaulio problema, pokyčiai turėtų vykti globaliu mastu. P. Confin įsitikinęs, jog tam, kad įtaka būtų daroma ir už Europos ribų, pirmiausia svarbu kitoms šalims rodyti tinkamą pavyzdį.
„Esame viena turtingiausių vietų pasaulyje, tad jei mums nepavyks įgyvendinti savo strategijos, kaip galime tikėtis, kad tai padarys mažiau pasiturinčios šalys? Jei neatliksime savo namų darbų, neturime jokios teisės kitiems daryti spaudimo sekti mūsų pavyzdžiu“, – pabrėžia parlamentaras.
Viena iš reikšmingų krypčių, šiuo metu aptarinėjama parlamentarų – prekybos sandorių su Brazilija klausimas. Atsižvelgiant į šiame regione vykstančius masinius miškų kirtimus ir Amazonės miškams kylančius pavojus, Europoje svarstoma išreikšti nepalaikymą šioms veikloms atsisakant importuoti produkciją, siejamą su miškų naikinimu.
„Negalime priimti prekybos sandorių su Brazilija žinodami, kokia yra šalies politika Amazonės miškų atžvilgiu ir matydami jų naikinimą. Nėra teisinga priimti importuojamą produkciją, susijusią su Amazonės miškų naikinimu, o tuo pačiu metu raginti rūpintis miškų išsaugojimu. Tai nenuoseklu“, – teigia P. Confin.
Ragina prisiimti atsakomybę už taršą
Pasaulio gamtos fondo, kurio veikla apima apie 100 šalių visame pasaulyje, vadovė Ester Asin pažymi, kad priemonių daryti įtaką su klimato kaita susijusiems pokyčiams platesniu mastu nei Europa tikrai yra, nes organizacija veikia nacionaliniame, globaliame, skaitmeniniame lygmenyse.
„Manau, kad prieš kreipdamiesi į kitas šalis, turime pirmiausia atlikti namų darbus Europoje. Pirmiausia turime pasirūpinti savo gamtos turtais ir juos pagerinti. Turėtume tai pradėti nuo CO2 emisijų mažinimo, nes Europa yra antra pagal CO2 emisijų taršą pasaulyje. Esame atsakingi už tai, kad CO2 būtų išskiriama mažiau“, – pažymi ji.
E. Asin prideda, kad Europa taip pat yra antra didžiausia importuotoja produkcijos, susijusios su miškų naikinimu. Ji pastebi, kad tai susiję su augančiu europiečių poreikiu mėsai, kakavai ir kitiems maisto produktams, kurių išgavimui sunaikinami dideli miško plotai.
Skaičiuojama, kad per 40 metų pasaulyje laukinių rūšių populiacijos sumažėjo 60 proc., o 1 milijonui rūšių gresia išnykimas. Tad E. Asin pažymi, kad namų darbus turėtume atlikti ir teisėkūroje, siekiant apsaugoti laukinę gamtą, užkertant kelią nelegaliai prekybai ir brakonieriavimui.
Pasaulio gamtos fondo vadovė įsitikinusi, kad kovoje su klimato kaita mums gali padėti miškai, jei tik pasirūpinsime jų atkūrimu ir apsauga, užtikrinsime jų kokybę ir nustatysime daugiau vietovių, kuriose būtų draudžiama vykdyti kirtimus. Tokiu būdu ne tik būtų efektyviai mažinamos CO2 emisijos, bet ir užtikrinamas biologinės įvairovės išsaugojimo tikslų vykdymas.
EP nariai pabrėžia, kad naujojoje strategijoje turi būti tinkamai atsižvelgta į penkis pagrindinius gamtos pokyčių veiksnius – žemės ir jūros naudojimą, tiesioginį organizmų naudojimą, klimato kaitą, taršą bei invazinių rūšių poveikį.
Europarlamentarai sutinka, jog iki 2030 metų turėtų būti apsaugota mažiausiai 30 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų, iš kurių bent trečdalis, įskaitant visus senuosius ES miškus, turėtų įgyti griežtai saugomų ir neliečiamų teritorijų statusą.
Biologinės įvairovės strategijos tikslų įgyvendinimo priemonėms Europoje siūloma skirti 20 milijardų eurų per metus.
