V. Putino inauguracija vyks gegužės 7-ąją. Kvietimus joje dalyvauti, pasak URM, gavo Rusijoje reziduojančių valstybių atstovybės, taip pat ir Lietuvos.
„Lietuvos Respublikos ambasada Maskvoje yra gavusi kvietimą dalyvauti V. Putino inauguracijoje. Užsienio reikalų ministerijos žiniomis, kvietimus yra gavę Rusijos Federacijoje reziduojančių valstybių atstovybių vadovai (kartu su kvietimais atsiųsti ir reikalavimai išvakarėse atitinkamose laboratorijose atlikti COVID testus)“, – Delfi komentavo URM.
Lietuvos ir bendrai Baltijos šalių atstovai V. Putino inauguracijoje dalyvauti neketina, pažymėjo ministerija.
„Šių metų kovo 15–17 dienomis vykę Rusijos prezidento „rinkimai“ nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, rengti besitęsiant represijoms prieš opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą, nesant tikrų alternatyvių kandidatų ir tarptautinių stebėtojų.
Be to, Rusijos prezidento „rinkimų“ organizavimas laikinai okupuotose ir neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose, okupuotose Sakartvelo teritorijose ir Moldovos Padniestrėje yra sunkus tarptautinės teisės, JT Chartijos ir Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos suvereniteto pažeidimas.
Be to, pabrėžtina, kad V. Putinui yra taikomos ES sankcijos dėl jo vaidmens Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą, o Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderį V. Putinui dėl priverstinės ukrainiečių vaikų deportacijos ir dėl neteisėto vaikų perkėlimo iš Ukrainos teritorijos. Ši nusikalstama veikla prilyginama karo nusikaltimams.
Lietuva yra prisijungusi prie Romos statuto ir pripažįsta Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją. Šiame kontekste manome, kad Rusijos, o ypač jos nusikalstamo lyderio izoliacija privalo būti tęsiama.
Dalyvavimas V. Putino inauguracijoje Lietuvai nėra priimtinas. Mūsų prioritetas išlieka parama prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai ir jos žmonėms“, – motyvus paaiškino URM.
Apie tai, kad visos užsienio valstybių atstovybės Rusijoje sulaukė kvietimų dalyvauti V. Putino inauguracijoje Delfi pranešė dar penktadienį.
Skelbiama, kad inauguracijoje nedalyvaus ir Čekijos, Jungtinės Karalystės, Kanados atstovai. Europos Sąjunga dar nepateikė oficialios pozicijos šiuo klausimu.
Kovą vykusiuose Rusijos prezidento rinkimuose už V. Putiną neva balsavo 87,28 proc. rinkėjų – daugiausia posovietinės Rusijos istorijoje. Prieš V. Putiną nusiteikę rinkėjai protestavo, gadino balsavimo biuletenius, buvo sulaikytų.
Jungtinės Amerikos Valstijos pasmerkė Rusijoje vykusius rinkimus kaip „nedemokratiškus“ ir pareiškė, kad nesveikins nugalėtoju paskelbto V. Putino.
Briuselis „rinkimus“ taip pat pasmerkė ir skelbė, kad jie buvo surengti „vis mažėjančioje politinėje erdvėje“ ir „nerimą keliančiu tempu augant pilietinių ir politinių teisių pažeidimams“, užgniaužusiems opoziciją ir apribojusiems prieigą prie tikslios informacijos.
Tiesa, V. Putiną pasveikino Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Maskva vertino, kad įvykę prezidento rinkimai parodė, kad rusai po daugiau kaip dvejus metrus trunkančio puolimo Ukrainoje vieningai remia V. Putiną.