Skandalingas europarlamentarų vizitas Kryme: Lietuvos atstovai atsisakė

 (541)
Pasaulis tik neseniai paminėjo trečiąsias Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos metines, o į šį Ukrainai pagal tarptautinę teisę priklausančią teritoriją jau veržiasi Kremliaus rėmėjai iš Europos – šiomis dienomis Kryme lankosi grupė prorusiškomis pažiūromis garsėjančių europarlamentarų.
© Reuters / Scanpix

Partijos „Teisinga Rusija“ kvietimu Kryme šiomis dienomis lankosi net kelios oficialių asmenų delegacijos iš įvairiausių užsienio šalių – Brazilijos, Kirgizijos, Serbijos.

Anksčiau skelbta,kad tarp svečių – ir europarlamentarai iš Čekijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Latvijos bei Lietuvos, tačiau valstybinės Kremliaus naujienų agentūros duomenimis, „Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos europarlamentarai paskutinę minutę atšaukė savo planus“.

Europarlamentarų vizitas Kryme yra laikomas skandalingu, mat dar praėjusią savaitę Europos parlamentas naujoje rezoliucijoje paragino Maskvą nedelsiant paleisti Ukrainos „politinius kalinius“, siejamus su padėtimi Kryme. Griežtai suformuluota rezoliucija, kuriai pritarė europarlamentarų dauguma, priimta minint trečiąsias Maskvos 2014 metų kovą įvykdytos strategiškai svarbaus Juodosios jūros pusiasalio aneksijos metines.

Dokumente reiškiamas „susirūpinimas dėl daugybės patikimų pranešimų apie dingimus, kankinimus ir nuolatinius vietos gyventojų, besipriešinančių Krymo aneksijai, bauginimus“.

ES nesenai dar šešiems mėnesiams pratęsė sankcijas Rusijos ir Ukrainos asmenims, susijusiems su Kremliaus įvykdyta agresija prieš Ukrainą. ES sankcijų pratęsimą motyvuoja tuo, jog Rusija ne kartą pažeidė Prancūzijos ir Vokietijos tarpininkautą Minsko paliaubų susitarimą tarp Kijevo, Maskvos ir separatistų.

Tarp asmenų, kuriems galioja sankcijos – ir europarlamentarus į Krymą pakvietęs „Teisinga Rusija“ lyderis Sergejus Mironovas, buvęs ilgametis Rusijos parlamento vadovas, o dabar tik eilinis narys. Nei jis, nei kiti Rusijos parlamentarai neslėpė koks yra EP narių bei kitų politikų iš užsienio šalių pakvietimo tikslas.

„Atvykome čia pralaužti informacinės blokados. Mes pasiruošę bendradarbiauti su Krymu ir visiškai tai remsime“, – teigė radikaliai Serbijos partijai priklausantis Milovanas Boičas.

„Šis vizitas skirtas parodyti mūsų partneriams, kad prieš trejus metus rengtas referendumas buvo teisėtas. Europarlamentarai įsitikins, ar žmonės, išreiškė savo laisvą valią grįžti į tėvynę, ar buvo priversti tai padaryti jėga“, – aiškino Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Aleksejus Čepa.

Ir išties, europarlamentaras iš Čekijos Jaroslavas Golikas nė neraginamas žurnalistams pasakojo neva išgirstas vietos žmonių nuomones apie gyvenimą Kryme po 2014 metų.

„Aš jų paklausiau, kaip jie jaučiasi po referendumo ir visi kalbėjo tą patį: viskas dabar yra daug geriau, mes laimingesni“, – tikino Jaltoje, po garsiosios 1945-ųjų konferencijos salę vedžiojamas J. Golikas.

A. Čepos teigimu, europarlamentarai grįš į savas šalis susidarę savo asmeninį įspūdį ir pasakys „visą teisybę“ apie padėtį Kryme. Ironiška, kad kaip tik tuo metu, kai Kryme lankosi EP nariai, pusiasalyje prasidėjo iš anksto neskelbtos Rusijos desantininkų pratybos. Jose dalyvauja apie 2,5 tūkst. iš įvairių Rusijos regionų staiga permestų Rusijos desantininkų bei 600 technikos vienetų.

Skandalingas europarlamentarų vizitas Kryme: Lietuvos atstovai atsisakė
© AP/Scanpix

Prieš trejus metus Rusija įvedė papildomas pajėgas į Krymą, o specialiosios pajėgos užėmė vietos parlamentą, į kurį buvo įleisti tik prorusiški veikėjai, vėliau ir paskelbę referendumą.

Tiesa, tuomet desantininkai nedėvėjo skiriamųjų ženklų ir buvo praminti „žaliaisiais žmogeliukais“, o Kremlius kurį laiką neigė, jog minėtieji kariai priklauso Rusijos kariuomenei. Krymą užėmę Rusijos kariai tuomet blokavo ukrainiečių pajėgų bazes, kelias jų šturmavo, o referendumas dėl regiono prisijungimo prie Rusijos vyko okupuotoje teritorijoje patruliuojant rusų kariams.

Todėl nenuostabu,jog referendumo rezultatai buvo triuškinantys – už Krymo prijungimą prie Rusijos esą pasisakė 96.7 proc. vietos gyventojų. O kai kur fiksuotas ir komiški entuziazmo skaičiai – viena apylinkė nurodė, jog už prisijungimą balsavo 123 proc. vietos gyventojų.

Ukraina atsako nebijo

Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos pirmininkas Oleksandras Turčynovas jau įspėjo, kad į Krymą nelegaliai patekę EP nariai sulauks sankcijų, o prieš juos gali būti pradėtos ir baudžiamosios bylos. Šiuo metu, anot O. Turčynovo, nustatinėjama, kas konkrečiai iš EP narių vyko į Rusijos užgrobtą Krymą.

Tiesa, tiek J. Golikas, tiek M. Boičas tikino nebijantys Ukrainos atsakomųjų veiksmų.

„Kijevo reakciją buvo galima prognozuoti, aš esu pasiruošęs, jei mane Ukraina paskelbtų nepageidaujamu asmeniu“, – tikino J. Golikas.

Pernai skandalą sukėlė keli Prancūzijos parlamentarai, oficialiai apsilankę Kryme. Prancūzijos parlamentarų vizitą pasmerkė oficialusis Kijevas bei Paryžius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Medijos Karas Propaganda

Žinutė Rusijai: virš Lietuvos prašvilpę moderniausi JAV naikintuvai vykdė slaptą misiją (1295)

Dar antradienį Estiją triukšmingai pasveikino JAV karinių oro pajėgų naikintuvai F-35. Trumpo vizito metu paskraidę orlaiviai pasuko atgal – kirsdami Lietuvos oro erdvę jie ramiai nuskrido į Leikenhito oro pajėgų bazę Jungtinėje Karalystėje. Tačiau tai tebuvo dėmesį pritraukusi parodomoji dalis, o amerikiečiai vykdė ir iš anksto neskelbtą slaptą misiją.

Kaip vyktų Antrasis Korėjos karas: skaičiai, apie kuriuos baisu ir pagalvoti (355)

Neslūgstanti įtampa Korėjos pusiasalyje vis labiau primena ne šiaip įprastą žvanginimą ginklais, bet rimtą pasiruošimą tikram konfliktui. Nuo 1953 metais pasirašytų paliaubų karo veiksmų tarp komunistinės Šiaurės Korėjos ir pietinės kaimynės bei jos sąjungininkų formaliai nevyko. Bet jei vis dėlto niūriausios prognozės išsipildytų – kaip atrodytų šiuolaikinis Korėjos karas?

Veiksmai, kurių dar gali imtis D. Trumpas: pasekmės gali būti neprognozuojamos (419)

Praėjusią savaitę Sirijos režimą sparnuotosiomis raketomis nubaudusi JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija neslėpė taip kartu simboliškai pasiuntusi žinią ir kitoms valstybėms – pirmiausiai grasinimais nuolat besisvaidančiai Šiaurės Korėjai, bet taip pat ir Rusijai, Kinijai, Iranui. Kuo gali baigtis tokia nauja Vašingtono strategija?

JAV panaudojo „visų bombų motiną“: ar Rusija dabar pademonstruos „visų bombų tėvą“? (571)

Afganistane ketvirtadienį numesta didžiausia JAV turima bomba, už kurią galingesni tik branduoliniai užtaisai, smigo į „Islamo valstybės“ (IS) gilių tunelių kompleksą. Tokiu smūgiu JAV ne tik nukovė dešimtis teroristų, atkeršijo už amerikiečių kario žūtį praėjusią savaitę, bet ir dar kartą pasiuntė signalą Amerikos priešininkams: su JAV karine galia geriau nejuokauti.

Kremliaus diplomatas pratrūko kaip vežikas: žiūrėk man į akis, nedrįsk įžeidinėti Rusijos! (588)

Vasarį netikėtai mirus Rusijos nuolatiniam atstovui Jungtinėse Tautose Vitalijui Čiurkinui į jo vietą ėmė pretenduoti keli Rusijos diplomatai: oficialiai pareigas eina Piotras Iličiovas, tačiau pastaruoju metu jį vis dažniau pavaduoja Vladimiras Safronkovas. Būtent pastarasis JT Saugumo Tarybai balsuojant dėl Sirijos pašiurpino visą pasaulį savo kalba.