Skandalingas europarlamentarų vizitas Kryme: Lietuvos atstovai atsisakė

 (548)
Pasaulis tik neseniai paminėjo trečiąsias Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos metines, o į šį Ukrainai pagal tarptautinę teisę priklausančią teritoriją jau veržiasi Kremliaus rėmėjai iš Europos – šiomis dienomis Kryme lankosi grupė prorusiškomis pažiūromis garsėjančių europarlamentarų.
© Reuters / Scanpix

Partijos „Teisinga Rusija“ kvietimu Kryme šiomis dienomis lankosi net kelios oficialių asmenų delegacijos iš įvairiausių užsienio šalių – Brazilijos, Kirgizijos, Serbijos.

Anksčiau skelbta,kad tarp svečių – ir europarlamentarai iš Čekijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Latvijos bei Lietuvos, tačiau valstybinės Kremliaus naujienų agentūros duomenimis, „Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos europarlamentarai paskutinę minutę atšaukė savo planus“.

Europarlamentarų vizitas Kryme yra laikomas skandalingu, mat dar praėjusią savaitę Europos parlamentas naujoje rezoliucijoje paragino Maskvą nedelsiant paleisti Ukrainos „politinius kalinius“, siejamus su padėtimi Kryme. Griežtai suformuluota rezoliucija, kuriai pritarė europarlamentarų dauguma, priimta minint trečiąsias Maskvos 2014 metų kovą įvykdytos strategiškai svarbaus Juodosios jūros pusiasalio aneksijos metines.

Dokumente reiškiamas „susirūpinimas dėl daugybės patikimų pranešimų apie dingimus, kankinimus ir nuolatinius vietos gyventojų, besipriešinančių Krymo aneksijai, bauginimus“.

ES nesenai dar šešiems mėnesiams pratęsė sankcijas Rusijos ir Ukrainos asmenims, susijusiems su Kremliaus įvykdyta agresija prieš Ukrainą. ES sankcijų pratęsimą motyvuoja tuo, jog Rusija ne kartą pažeidė Prancūzijos ir Vokietijos tarpininkautą Minsko paliaubų susitarimą tarp Kijevo, Maskvos ir separatistų.

Tarp asmenų, kuriems galioja sankcijos – ir europarlamentarus į Krymą pakvietęs „Teisinga Rusija“ lyderis Sergejus Mironovas, buvęs ilgametis Rusijos parlamento vadovas, o dabar tik eilinis narys. Nei jis, nei kiti Rusijos parlamentarai neslėpė koks yra EP narių bei kitų politikų iš užsienio šalių pakvietimo tikslas.

„Atvykome čia pralaužti informacinės blokados. Mes pasiruošę bendradarbiauti su Krymu ir visiškai tai remsime“, – teigė radikaliai Serbijos partijai priklausantis Milovanas Boičas.

„Šis vizitas skirtas parodyti mūsų partneriams, kad prieš trejus metus rengtas referendumas buvo teisėtas. Europarlamentarai įsitikins, ar žmonės, išreiškė savo laisvą valią grįžti į tėvynę, ar buvo priversti tai padaryti jėga“, – aiškino Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Aleksejus Čepa.

Ir išties, europarlamentaras iš Čekijos Jaroslavas Golikas nė neraginamas žurnalistams pasakojo neva išgirstas vietos žmonių nuomones apie gyvenimą Kryme po 2014 metų.

„Aš jų paklausiau, kaip jie jaučiasi po referendumo ir visi kalbėjo tą patį: viskas dabar yra daug geriau, mes laimingesni“, – tikino Jaltoje, po garsiosios 1945-ųjų konferencijos salę vedžiojamas J. Golikas.

A. Čepos teigimu, europarlamentarai grįš į savas šalis susidarę savo asmeninį įspūdį ir pasakys „visą teisybę“ apie padėtį Kryme. Ironiška, kad kaip tik tuo metu, kai Kryme lankosi EP nariai, pusiasalyje prasidėjo iš anksto neskelbtos Rusijos desantininkų pratybos. Jose dalyvauja apie 2,5 tūkst. iš įvairių Rusijos regionų staiga permestų Rusijos desantininkų bei 600 technikos vienetų.

Skandalingas europarlamentarų vizitas Kryme: Lietuvos atstovai atsisakė
© AP/Scanpix

Prieš trejus metus Rusija įvedė papildomas pajėgas į Krymą, o specialiosios pajėgos užėmė vietos parlamentą, į kurį buvo įleisti tik prorusiški veikėjai, vėliau ir paskelbę referendumą.

Tiesa, tuomet desantininkai nedėvėjo skiriamųjų ženklų ir buvo praminti „žaliaisiais žmogeliukais“, o Kremlius kurį laiką neigė, jog minėtieji kariai priklauso Rusijos kariuomenei. Krymą užėmę Rusijos kariai tuomet blokavo ukrainiečių pajėgų bazes, kelias jų šturmavo, o referendumas dėl regiono prisijungimo prie Rusijos vyko okupuotoje teritorijoje patruliuojant rusų kariams.

Todėl nenuostabu,jog referendumo rezultatai buvo triuškinantys – už Krymo prijungimą prie Rusijos esą pasisakė 96.7 proc. vietos gyventojų. O kai kur fiksuotas ir komiški entuziazmo skaičiai – viena apylinkė nurodė, jog už prisijungimą balsavo 123 proc. vietos gyventojų.

Ukraina atsako nebijo

Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos pirmininkas Oleksandras Turčynovas jau įspėjo, kad į Krymą nelegaliai patekę EP nariai sulauks sankcijų, o prieš juos gali būti pradėtos ir baudžiamosios bylos. Šiuo metu, anot O. Turčynovo, nustatinėjama, kas konkrečiai iš EP narių vyko į Rusijos užgrobtą Krymą.

Tiesa, tiek J. Golikas, tiek M. Boičas tikino nebijantys Ukrainos atsakomųjų veiksmų.

„Kijevo reakciją buvo galima prognozuoti, aš esu pasiruošęs, jei mane Ukraina paskelbtų nepageidaujamu asmeniu“, – tikino J. Golikas.

Pernai skandalą sukėlė keli Prancūzijos parlamentarai, oficialiai apsilankę Kryme. Prancūzijos parlamentarų vizitą pasmerkė oficialusis Kijevas bei Paryžius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Medijos Karas Propaganda

Po vizito Lietuvoje NATO pajėgų vadas pateikė įspūdingą pageidavimų sąrašą (602)

JAV pajėgų Europoje bei vyriausiasis NATO pajėgų vadas (SACEUR) Curtisas Scaparrotti dar praėjusią savaitę lankėsi Baltijos šalyse. Susipažinęs su saugumo situacija regione ketvirtadienį generolas JAV Senate išdėstė savo poreikius: ko reikės jau artimiausiu metu, norint sustiprinti atgrasymo priemones Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kurios nerimauja dėl Rusijos karinių ambicijų.

Iki rugsėjo iš A. Lukašenkos galima tikėtis ir daugiau siurprizų (274)

Po to, kai Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje galėjo būti rengiami kovotojai, rengę provokacijas jo šalyje, sureaguota ir Vilniuje, kur Minsko pareiškimai pavadinti pramanais. Tačiau ekspertai įspėja, kad panašūs signalai iš Baltarusijos ėmė sklisti neatsitiktinai ir jų gali daugėti iki pratybų „Zapad“.

Planas, kaip padalinti „Pribaltiką“: kas iš tiesų slapta rašė instrukcijas (779)

Baltijos šalys yra agresyvūs rusofobijos bastionai, dergiantys Rusiją. Tai yra dirbtiniai dariniai, todėl neturi teisės egzistuoti, tačiau ką su šiais nykštukais daryti, jei jie jau tapo NATO placdarmu? Papirkti? Ne, yra gudresnis planas – suskaldyti Lietuvą, Latviją ir Estiją iš vidaus ir iš esmės pakartoti Krymo ar Abchazijos bei Pietų Osetijos scenarijus.

Skandalingas europarlamentarų vizitas Kryme: Lietuvos atstovai atsisakė (548)

Pasaulis tik neseniai paminėjo trečiąsias Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos metines, o į šį Ukrainai pagal tarptautinę teisę priklausančią teritoriją jau veržiasi Kremliaus rėmėjai iš Europos – šiomis dienomis Kryme lankosi grupė prorusiškomis pažiūromis garsėjančių europarlamentarų.

Lietuvos televizijų tyrimas: rusiška produkcija minta du kanalai (987)

Po to, kai Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK) su prašymu atlikti pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų transliuojamų programų monitoringą ir analizę, sulaukta pirmųjų atsakymų. LRTK įvertino, kiek per savaitę televizijos skiria nacionalinei, europinei, o kiek rusiškai produkcijai.