„Tą liūdną penktadienį aš buvau Paryžiuje, – interviu DELFI pasakoja žydų rabinas Levi Matusofas. – Labai gerai pažinojau vieną iš košerinio maisto parduotuvėje nužudytų vaikinų. Jo šeima kilusi iš Tuniso, jo tėvas buvo vyriausiasis Tuniso rabinas ir žydų mokyklos direktorius. Šią šeimą pažinojau labai gerai“.
Šis vaikinas – tai 21-erių Yoavas Hattabas, Tuniso Didžiosios sinagogos rabino Betto Hattabo sūnus. Per teroristinį aktą košerinio maisto parduotuvėje taip pat žuvo Philippe'as Brahamas, Yohanas Cohenas ir Francois-Michelas Saada. Mažiausiai 15 žmonių išgelbėjo košerinio maisto parduotuvės darbuotojas, musulmonas Lassana Bathily.
2012 m. Tulūzoje irgi buvo atakuota žydų mokykla.
Prancūzijoje po 1980 m. įvykdyto sprogdinimo sinagogoje buvo įkurta Žydų bendruomenės saugumo tarnyba, kuri rūpinosi žydų maldos namų apsauga.
Prancūzijoje yra apie 475 tūkst. žydų, trys ketvirtadaliai jų yra sefardai - atvykėliai iš arabiškų kraštų, daugiausia Alžyro, Maroko, Tuniso. Europos žydai vadinami aškenaziais.
Žydai sudaro mažiau nei 1 proc. Prancūzijos populiacijos, bet daugiau nei 51 proc. rasistinių atakų, remiantis Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, būna nukreipta prieš žydus.
Paryžiaus išpuoliai Bataclan koncertų salėje, Prancūzijos stadione St Denis šiek tiek į šiaurę nuo Paryžiaus ir 4 restoranuose Prancūzijos sostinėje nebuvo nukreipti į žydus, bet ši bendruomenė yra gana pažeidžiama.
„Kas nutiko Paryžiuje yra rimtų procesų, kurie vyksta Europoje, tęsinys“, - teigia rabinas.
„Saugumo aspektas svarbus kiekvienam piliečiui, nepaisant religijos, rasės, odos spalvos, socialinės padėties ar statuso. Visi turi būti apsaugoti. Bet taip, yra vietos, kurios taikiniais tampa dažniau nei kitos. Yra visuomenės grupės, kurioms apsaugos reikia labiau. Tačiau tokį vertinimą atlieka Vidaus reikalų ministerija ir žvalgyba, jos žino, ko imtis. Bet jautrioms vietoms saugumas turi būti padidintas, įskaitant žydų bendruomenę, nes mes esame taikinys“, - teigia L. Matusofas.
Emigracija – ne išeitis
Tačiau ar dėl savo saugumo besibaiminantys žydai mąsto apie emigraciją į Izraelį? Tokių ženklų buvo pasirodę po sausio mėnesio išpuolių. „The Daily Beast“ rašė, kad žydų migracijos monitoringą atliekanti „Žydų agentūra“, remdamasi telefoninėmis apklausomis, prognozavo, jog iš Prancūzijos į Izraelį per 2015 m. gali išvykti apie 15 tūkst. Prancūzijos žydų.
2014 m. iš Prancūzijos į Izraelį išvyko apie 7 tūkst. žydų.
„Mes neturėtume išvykti, bet gali būti, kad mūsų anūkams ar proanūkiams pasirinkimo neliks“, - į „The Atlantic“ žurnalisto Jeffrey Goldbergo klausimą apie išvykimą atsakė žydų kilmės prancūzų filosofas Alainas Finkielkrautas.
Tačiau L. Matusofas sako, kad emigracija – ne išeitis. „Jeigu kas nors nori atlikti aliyah į Izraelį, jeigu kas nors nori gyventi tradicijoje ir nori tai daryti iš meilės Izraeliui, tai, žinoma, jų valia. Bet išvykti iš baimės, pabėgti? Ne, jokiu būdu, mes nebėgame“, - sako pašnekovas.
Aliyah vadinama žydų diasporos migracija į Izraelį.
„Klausimas turi būti ne, ar žydai turėtų palikti Prancūziją, ar turėtų palikti Europą? Mes turime kelti klausimą, kaip mes užsitikrinsime, kad žydų piliečiai toliau galėtų atvirai ir saugiai gyventi ir praktikuoti judaizmą. Tai yra tas klausimas, kurį mes turime sau užduoti. Ir mes privalome pateikti atsakymą“, - sako rabinas.
Tai karas
Po sausio mėnesio išpuolių prieš „Charlie Hebdo“ ir košerinio maisto parduotuvę žydų objektai – mokyklos, sinagogos – buvo saugomi karių.
„Dabar kariai saugo ne tik žydų objektus, jie visur. Mes dabar esame karo situacijoje. Tai karas, kuris reikalauja imtis veiksmų prieš „Daesh“ (kitas „Islamo valstybės“ pavadinimas - DELFI). Ji turi veikimo bazę ir sekėjų visoje Europoje, ji rekrūtuoja žmones, tūkstančiai prancūzų išvyksta kovoti už „Daesh“. Kažkas turi būti daroma Europiniu lygmeniu“, - interviu DELFI sako rabinas.
Tačiau, akivaizdu, kad po teroristinių išpuolių atsirandantis priešiškumas musulmonų bendruomenei L. Matusofo nedžiugina. Rabinas sako, kad teroristinius išpuolius vykdantys musulmonai yra tik visuomenės fragmentas – bet jie sukuria daug triukšmo.
„Labai reikia arabų ir apskritai musulmonų lyderių. Mano labai artimas draugas, imamas Hassenas Chalghoumi yra vienas iš tų balsų, kuris kalba apie islamo šviesą, smerkia terorą ir vadina teroristus teroristais. Ne tik, kai tai vyksta Europoje, bet ir tada, kai tai vyksta Izraelyje. Nes Izraelyje atakos vyksta kiekvieną dieną. Teroristai yra vienodi: ar tai „Hamas“, ar „Hezbollah“, ar „Daesh“, - sako L. Matusofas.
„Hamas“ yra Vakaruose teroristiniu pripažintas palestiniečių judėjimas, valdantis Gazos ruožą. „Hezbollah“ veikia kaip Irano remiama teroristinė šiitų grupuotė Libane, susikūrusi per pilietinį Libano karą, kai Izraelis okupavo pietinę šalies dalį.
Terorizmo ekspertai „Hamas“ ir „Hezbollah“ priskiria kitokio tipo teroristinėms organizacijoms nei ISIS ar „Al-Qaeda“, nes pastarųjų tikslai yra makro lygmens – įkurti kalifatą, atkeršyti Vakarams, sukurti vieningą musulmonų bendruomenę umma, kai pirmųjų tikslai vietinio pobūdžio. Tačiau tiek vienų, tiek kitų veikimo būdai dažnai sutampa.
Klausiamas, koks turi būti atsakas teroristams, L.Matusofas sako, kad žydų ir musulmonų bendruomenės Prancūzijoje siekia parodyti vienybę. Tačiau ilguoju laikotarpiu, jo nuomone, verta pasikliauti švietimu.