Vienuoliai įkūrė Kalvarijos kalnus – pastatė Kančios kelio stočių koplyčias, kurių yra dvidešimt. Taip pat šie vienuoliai iš Lenkijos atvežė iki šiol saugomą Šventojo Kryžiaus relikviją bei stebuklingą Švenčiausios Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslą iš Romos.
Šventosios relikvijos visais laikais sutraukdavo minias maldininkų, tarpukariu atlaiduose apsilankydavo ir daugiau kaip šimtas tūkstančių. Šiais metais tikimasi, kad per atlaidus apsilankys apie 40-50 tūkst. žmonių tiek iš Lietuvos, tiek iš kaimyninių valstybių.
Mažoji Žemaičių Kalvarijos bazilika svečius pasitinka suremontuotomis grindimis bei tvarkomai bokštais, tačiau atlaidų metu statybos darbai sustabdyti.
Liepos 1 d., sekmadienį buvo melstasi už katalikiškas organizacijas, liepos 2 d. – už šeimas, liepos 3 d., už mokytojus ir besimokantį jaunimą, liepos 4 d. - už naujus kunigų ir vienuolių pašaukimus, liepos 5 d. maldos sakytos už policininkus, per Mindaugo karūnavimo šventę melstasi už brolius latvius, liepos 7 d. - už jaunas šeimas ir jaunimą besiruošiantį šeimas kurti.
Sekmadienį didžiojo, maždaug septynių kilometrų, žygio per Kalvarijos kalvas metu melstasi už valstybės ir savivaldybių vadovus ir tarnautojus, pirmadienis buvo žemdirbių diena, antradienis - verslininkų bei kelininkų, trečiadienį bus meldžiamasi už artimo meilės tarnyboje dirbančius, o ketvirtadienį, paskutiniąją atlaidų dieną, – už tai, kad visi būtų žinios apie Žemaičių Kalvarijos šventovę skelbėjai ir šios šventovės puoselėtojai, svetingai priimantys maldininkus iš Žemaitijos, Lietuvos ir viso pasaulio.
Pamaldos vyksta kasdien nuo 7 val. ryto iki 19 val. Pagrindinėms, vidurdienio Mišioms kasdien vadovauja vis kitas Lietuvos vyskupas.
Šalia bazilikos keliautojų patogumui kasdien veikia religinės atributikos ir liaudies dirbinių mugės, veikia mobilios užkandinės.