„Jeigu Tautinių mažumų įstatymo priėmimo ir Švietimo įstatymo pakeitimo procesas nebus greitas, o taip pat – jeigu nebus skubių pakeitimų dėl lietuvių kalbos brandos egzamino laikymo tautinių mažumų mokyklose, svarstysime netgi pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos“, - Lenkijos naujienų agentūra PAP cituoja V. Tomaševskį.
Lietuvos ir Lenkijos diplomatijos šefų – Lino Linkevičiaus ir Radoslawo Sikorskio – susitikimą LLRA lyderis vadina R. Sikorskio pergale.
„Tai ministro R. Sikorskio pergalė ir jo vykdomos politikos laimėjimas“, - sakė V. Tomaševskis. Jis taip pat priminė, kad prieš keletą metų Lenkijos užsienio reikalų ministras pareiškė nesusitiksiantis su Lietuvos diplomatijos vadovu iki nebus pradėtis spręsti Lietuvos lenkų problemos. „Ministras R. Sikorskis laikėsi duoto žodžio, kadangi ankstesnė centro-dešinės Lietuvos Vyriausybė net nerodė noro spręsti mūsų problemas“, - pridūrė europarlamentaras.
DELFI primena, jog nuvykęs į Varšuvą L. Linkevičius viešai atsiprašė lenkų už Lietuvos Seimo akibrokštą, kuomet 2010 m., Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vizito metu, atmestos įstatymo pataisos, kuriomis siekta iš dalies įteisinti lenkišką pavardžių rašybą asmens dokumentuose. Šis užsienio reikalų ministro pareiškimas vertinamas nevienareikšmiškai – vieni apžvalgininkai mano, jog L. Linkevičius suklydo, kiti gi giria ministrą dėl savalaikio žingsnio siekiant išjudinti Vilniaus ir Varšuvos santykius iš mirties taško.
LLRA teigia neatsisakanti reikalavimų
LLRA praneša neatsisakanti reikalavimų atšaukti lietuvių kalbos egzamino suvienodinimą.
Šis LLRA pareiškimas pasirodė prieš pirmadienį numatomą centro - kairės koalicijos politinės tarybos posėdį, kuriame numatoma svarstyti ir klausimą dėl lietuvių kalbos egzamino.
Kaip pnektadienį pranešė LLRA, šios partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis bei kiti partijos atstovai parlamentarai šią savaitę prašė partijos deleguotos švietimo viceministrės Editos Tamošiūnaitės tautinių mažumų mokyklų mokiniams užtikrinti lengvatas ir pakeisti įstatymą.
„Susitikimo dalyviai vieningai pritarė išsakytam požiūriui, kad būtina priimti atitinkamus sprendimus tam, kad dar šiais metais tautinių mažumų mokyklų (lenkų, rusų, baltarusių) mokiniams šioje srityje būtų užtikrintos lengvatos, o įstatymas artimiausioje ateityje pakeistas, grąžinant galioti buvusią jo redakciją“, - teigiama pranešime.
LLRA nurodo nuosekliai besilaikanti pozicijos, kad lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimas ir tautinių mažumų mokyklose „diskriminuoja Lietuvos tautinių mažumų švietimą“.
Tuo tarpu tiek premjeras Algirdas Butkevičius, tiek švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis šią savaitę teigė, kad neplanuojama atsisakyti lietuvių kalbos egzamino suvienodinimo lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų moksleiviams, tačiau svarstomas klausimas dėl švelnesnio vertinimo. Egzamino vertinimo kriterijus tautinių mažumų atstovams pirmadienį planuojama aptarti valdančiųjų politinėje taryboje.
„Neplanuojama atidėti ir pavėlinti, bet kad vertinimas būtų atliktas šiek tiek kitokia tvarka. Čia turės pasakyti Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai“, - paklaustas, ar planuojama atidėti egzamino įsigaliojmą, ketvirtadienį žurnalistams sakė Šalčininkų rajone apsilankęs premjeras.
2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis.
Naujovės sulaukė dalies tautinių mažumų pasipriešinimo.