Komisijos pirmininkė Jūratė Raguckienė po komisijos posėdžio žurnalistams sakė, kad nuspręsta nesvarstyti prokurorų prašymo, nes tai ne šios komisijos kompetencijos klausimas.

"Ką tik mūsų sprendimą mes išsiuntėme prokurorui kompiuteriniais informaciniais kanalais ir todėl šiandien aš galiu jums pranešti, kad mūsų sprendimas yra toksai - nepriimti svarstyti prokuroro kreipimosi dėl to, kad jo kreipimesi iškelti klausimai nėra iš mūsų komisijos kompetencijos srities", - sakė J. Raguckienė.

Anot jos, komisijos kompetencijai nepriskirta teikti ekspertų išvadų pagal Baudžiamąjį kodeksą.

"Mes negalime teikti ekspertų išvadų. Mūsų komisija yra ginčų nagrinėjimo komisija, (...) mes, deja, prokuroro kreipimesi nematėme ginčo objekto. Tačiau galvojame, kad galėtume tokį kreipimąsi svarstyti, jeigu prokuratūra ginčytų įslaptinimo žymą kalbant apie minimą pažymą", - aiškino J.Raguckienė.

Anot jos, prokuroras taip pat galėtų kreiptis į VSD ekspertų komisiją, kad ši pateiktų išvadą dėl slaptumo žymos nustatymo pagrįstumo.

Užsienio reikalų ministerijos kanclerės J. Raguckienės teigimu, prokurorai Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimą gali ginčyti.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ketvirtadienį, likus porai valandų iki komisijos posėdžio, taip pat teigė mananti, kad VSD pažymos slaptumo grifų vertinimas prasilenkia su šios komisijos kompetencija.

„Mano vertinimu, tai nėra jos (komisijos - DELFI) kompetencija. Bet, be abejo, jie patys turi spręsti“, - žurnalistams teigė L. Graužinienė.

Taigi klausimas, ar pagrįstai dokumentas apie Rusijos galimai prieš Lietuvą ir jos vadovus planuojamas provokacijas pažymėtas slaptumo grifu, lieka neatsakytas.

Į komisiją dėl slaptumo grifo kreipėsi tyrimą dėl slaptos informacijos paviešinimo kontroliuojantys prokurorai. Jie teigia nustatę, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo, tačiau tikina, kad kvalifikuoti veiką bus galima tik gavus komisijos išvadą.

Tyrimas dėl valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente pradėtas spalio 31 dieną, jį atlikti pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

Tyrimas pradėtas, kai BNS pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.

VSD medžiagos paviešinimas įgijo netikėtą pagreitį. Žinią paskelbusi naujienų agentūra BNS atsidūrė STT akiratyje. STT iškrėte BNS biurą, konfiskavo kelis kompiuterius bei apklausė net šešis agentūros darbuotojus. Naujienų redaktorė Jūratė Damulytė kelias valandas trukusiai apklausai išvesta iš biuro, jos namuose atlikta krata. Jos pavaduotoja Jūratė Skėrytė STT agentų išvesta iš Seimo, kitų žurnalistų akivaizdoje.

Praėjusią savaitę, pirmadienį, STT vadovybė negrabiai atsiprašinėjo žurnalistų. Tačiau tuo pačiu metu STT agentai pas J. Damulytę vykdė dar vieną kratą.

Be to, žiniasklaidos dėka išgarsėjęs teisėjas Gediminas Viederis įpareigojo BNS atskleisti informacijos šaltinį. Naujienų agentūra kategoriškai atsisako paklusti šiam teisėjo nurodymui.