„Aš ir neinu į politiką. Kas jums pasakė, kad aš einu į politiką? Partiją sukurti – čia kaip instrumentas. O aš – ne politikas. Politika yra specialybė, tą darbą reikia mokėti daryti“, - kalbėjo bankininkas.
Laidos vedėjos Jolantos Svirnelytės paklaustas, koks bus pagrindinis partijos uždavinys, Žmonių partijos steigėjas teigė nenorįs to atskleisti „užsieniečių televizijai“.
Į Seimą „Žalgirio“ savininkas teigė neketinantis kandidatuoti. Tiesa, vėliau jis pridūrė, kad gali ir persigalvoti. Savo pagrindiniu politiniu uždaviniu jis laiko norą „prašviesti žmones“.
Kalbėdamas apie būsimus Žmonių partijos konkurentus Seimo rinkimuose, jis pirmiausiai aiškino, jog dėl visko kalta Lietuvos politinė sistema. Čia jis paminėjo ir premjerą Andrių Kubilių, tiesa, jam priskirdamas ir ankstesnių vyriausybių vadovų nuopelnus.
„Tai ne Kubilius – sistema kalta. Kubilius pasakė: Lenkijai atiduoti Mažeikius („Mažeikių naftą“ – DELFI), švedams atiduoti 90 proc. bankininkystės. Čia yra vagystė“, - sakė V. Romanovas.
Paklaustas, ar neketina savo politinės partijos jungti su kitais politiniais naujadarais, jis teigė esąs ir taip „apsijungęs“.
„Nėra tokios partijos, kurios aš nefinansuoju. Nėra“, - sakė Ūkio banko didžiausias akcininkas.
Jis teigė matęs, kaip privatizaciniai procesai vyksta visoje Europoje, o kitos „tokios politizuotos šalies“ kaip Lietuva tiesiog nėra.
Į klausimą, ar į partiją genami Ūkio banko investicinės grupės įmonių darbuotojai, jis reagavo kandžiai: „Čia provokacija iš jūsų pusės“.
Komentuodamas žmonių susidomėjimą nauja partija, bankininkas nedaugžodžiavo: „Vienas eina, kitas neina, kito neleisim“.
O paklaustas, kokių gi žmonių į partiją nepriims, V. Romanovas buvo atviras. „Iškrypėlių ir užsieniečių, kurie apgaudinėja Lietuvos tautą“, - sakė naujos partijos architektas.
Į naujosios partijos gretas jis pakvietė ir J. Svirnelytę.
Laidos vedėjos paklaustas, ar nesibaimina, kad jo partiją ištiks liūdna lemtis, ištikusi jau ne vieną šviežią politinę jėgą, bankininkas akcentavo tikėjimą.
„Jeigu žmogus tiki, jis biologiškai keičiasi. Jo ląstelės ir visas kūnas. (...) Jeigu aš noriu skraidyti, aš vis tiek skraidysiu. Aš galiu ir krepšinį žaisti, ir boksuotis, jeigu aš tikiu į šitą. Ir jeigu aš noriu pasiekti kažką, tai aš pasieksiu“, - pasitikėjimu savimi spinduliavo V. Romanovas.
Savo partijai jis taip pat žadėjo „uždėti sparnus“.
„Kad skraidytų. Aukščiau. Kur dvasios skraido. Prie Dievo, prie dangaus. Ne žemėje, kaip kirminas ieškoti, kaip apgauti arba pavogti“, - reziumavo V. Romanovas.
Moteris prie partijos vairo – geriau
V. Romanovas apie politiką atviravo ir tuoj po Lietuvos žmonių partijos steigiamojo suvažiavimo, kuriame verslininkas atsisakė stoti prie partijos vairo, o pirmininko postą užleido buvusiai liberalcentristei Joanai Šimanauskienei.
Sprendimą partijos lyderio postą patikėti damai bankininkas aiškino paprastai: „Toks jausmans vidinis, kad geriau, kai moteriškė valdo“.
„Ir istorijoje, kai buvo matriarchatas... pažiūrėjau tą istoriją – puikiai moterys valdė, ir nebuvo nei karų, nei nieko“, - pridūrė V. Romanovas.