Premjerui Gediminui Kirkilui vis garsiau kalbant apie žemės reformos pabaigą, dalis žmonių turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo laukia dar nuo 1991 metų. Šis procesas ypač stringa Vilniaus apskrityje. „Didžiausia bėda – kad čia akivaizdžiai trūksta žemės: pretendentų į sklypus – daugiau nei pačio ploto“, – sakė kontrolierė.
Padaryta esminių klaidų
Vilniaus apskrities viršininko Alfonso Macaičio teigimu, šiandien administracijai pateikta apie 23 tūkst. prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Daugiau nei pusė jų į Vilnių yra atkeliavę iš kitų apskričių.
„Susidaro įspūdis, kad kiekvienas lietuvis būtinai nori turėti žemės sostinėje. Susilaukiame priekaištų, kad Vilniaus apskrityje žemės reforma stringa, tačiau tam yra objektyvių priežasčių. Jei atmestume tuos prašymus, kurie mus pasiekia iš kitų vietovių, būtume šios reformos lyderiai. Štai kur visas reformos skanumas: tempais lenkiame kitas apskritis, bet prašymų kiekis toks didelis, kad fiziškai visko neaprėpiame. Didžiausia problema yra tai, kad nekilnojamasis turtas – žemė – Lietuvoje buvo paverstas kilnojamu. Todėl dabar visi pradėjo tą žemelę vežioti. Vilniaus apskritis – ne guminė, ji negali išsitempti iki Lietuvos dydžio“, – kalbėjo A. Macaitis.
Seimo darbo frakcijos narys, buvęs parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas irgi tikino, kad žemės reforma Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti neteisingai, iš pat pradžių padaryta esminių klaidų. „Žmonėms priklausančio turto grąžinimas yra šventas reikalas, tačiau jei žemė priklausė Skuode – tai ir atsiimti ją reikia tenai. Nori turėti Vilniuje – tai parduok žemę Skuode ir tada pirk sostinėje. Tokia tvarka priimta visame pasaulyje, tik Lietuvoje ji kitokia“, – sakė J. Jagminas.
Šiai nuomonei pritarė ir Vilniaus apskrities viršininkas A. Macaitis. „Estija ir Latvija juokiasi iš mūsų. Šiedvi mūsų kaimynės jau pamiršo tą nelemtą žemės reformą: grąžino žemę ten, kur ji priklausė savininkams prieš nacionalizaciją. Sako: tik jūs, lietuviai, galite tokią nesąmonę padaryti“, – sakė A. Macaitis.
Korupcijos spąstuose
Pasak Seimo kontrolierės, trikdžių turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo procese yra daug daugiau: netinkamai organizuojamas darbas, matininkų korupcija, pretendentų į tą patį žemės sklypą nesutarimai ir dėl to pradėti teisminiai procesai.
„Pavyzdžiui, kadastro vietovėje Vilniuje, Buivydiškėse, kur žemė yra labai brangi ir aistros dėl jos – labai karštos, žemės reformos darbai visiškai nutraukti. Projektavimo darbai sustabdyti vien dėl to, kad vyksta teisminių ginčų tarp kelių matininkų įmonių, norinčių atlikti tuos darbus“, – pasakojo V. Pilipavičienė.
Seimo kontrolierė pažymėjo, kad matininkų darbas ne visada yra skaidrus. Ištyrusi žmonių skundus V. Pilipavičienė randa įvairių pažeidimų: neteisingai sudaryta pretendentų eilė, dažniausiai asmenys, kurie turi pirmumo teisę gauti sklypus, yra nustumti į sąrašo apačią. Taip pat skundžiamasi dėl netinkamai atliktų pasirengimo projektui darbų, neteisingai apskaičiuoto laisvo žemės fondo.
„Bėda ta, kad matininkų darbas nėra reglamentuotas jokiais įstatymais. Todėl beveik nėra būdų priversti juos prisiimti atsakomybę už blogai atliktus darbus. Prieš porą metų kreipiausi į Seimo Kaimo reikalų komitetą siūlydama atkreipti dėmesį į matininkų savivalę ir parengti įstatymą, padėsiantį ją pažaboti. Tačiau jo vis dar nėra. Vienintelė sankcija, kurią galima pritaikyti matininkams – apskrities viršininko sprendimas nutraukti su jais sutartį“, – sakė V. Pilipavičienė. Kad reikia įstatymo, reglamentuojančio matininkų teises ir atsakomybę, tikina ir Vilniaus apskrities viršininkas A. Macaitis. Tačiau jis sakė manąs, kad net įstatymas gali nepadėti spręsti žemės reformos problemų.
„Per pastaruosius ketverius metus atsisakėme 12 firmų, kurios atlikdavo matavimą, paslaugų. Ir kas atsitiko? Mes juos išvijome, jie išėjo, bet jų niekas nepakeitė. Matininkai nėra mums pavaldūs. Mes tiktai samdome juos. Jų trūksta. Mes kai kuriose vietovėse paskelbiame projektus, tačiau niekas juose nedalyvauja, nes kur kas pelningesni jiems yra privatūs užsakymai, pavyzdžiui, ūkininkų sklypų matavimas, privačių valdų formavimas. Matininkai taip sukaupia dešimt kartų didesnį pelną. Jie net nežiūri į kokį nors rėžinį kaimą, kur yra 200 vienas ant kito pykstančių žmonių. Kol jie nesuderina projekto, tol iš mūsų negauna pinigų. Daug nervų ir mažai naudos – tai jiems neapsimoka“, – aiškino A. Macaitis.
Jo manymu, žemės reformos iki šių metų galo užbaigti dar nepavyks. Kol turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo procesas Vilniaus apskrityje bus visiškai baigtas, pasak A. Macaičio, gali praeiti dar penkeri metai.
Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius nėra taip optimistiškai nusiteikęs. „Kai tiek daug institucijų, tvarkančių žemės klausimus, net neįmanoma, kad jos tarpusavyje susišnekėtų. Man teko girdėti kompetentingus tarnautojus samprotaujant, kad situacija yra taip sujaukta, kad išeitis galėtų būti nacionalizuoti visą žemę iš naujo ir tada vėl išdalyti tiems, kam ji iš tikrųjų priklauso. Dabar padaryta tokia nesąmonė, kad pirmiausia reikia įsijungti žibintuvėlį, kad nušviestume tą baisią korumpuotą tamsą, kurioje atsidūrė visa Lietuvos žemė“, – kalbėjo R. Juozapavičius.