„Tu ką, su manimi lietuviškai kalbėsi? Rusiškai nemoki? Aš čia trisdešimt metų gyvenu!“, - šaukdamas ją puolė laiptinėje sutiktas augalotas trisdešimtmetis.
„Aš taip išsigandau, kad tą akimirką sugalvojau tik pasiskubinti iš laiptinės išeiti į lauką, kur daugiau žmonių. Tačiau jis puolė iš paskos“, - pasakojo moteris.
Lauke ją susistabdęs girtas kaimynas pradėjo rusiškai tardyti, kas ji yra ir kodėl po jo laiptinę vaikščioja. Liepė atsakinėti rusiškai, nes kitaip nesupranta.
„Bandžiau aiškinti, kad mes čia su šeima apsigyvenom. Kai paklausė, koks buto numeris, pasakiau, kad šeštas – iš baimės sumaišiau su namo numeriu ir tada jis visai pasiuto, pradėjo rėkti, kad esu narkomanė „padla litovka“, nes šeštame bute jis gyvena su motina ir kad dabar tai jau sulygins mane su žeme“, - sakė vilnietė.
Drebančiomis rankomis Rūta vos spėjo surinkti vyro telefoną. Jis agresyviai, bet neliesdamas kaimyno rankomis, vos ne prie veido prisikišęs pradėjo aiškintis, kodėl užgaulioja ir gąsdina žmoną.
Pasak Rūtos, kaimynas atatupstas pradėjo trauktis nuo visa galva žemesnio jos vyro ir atsiprašinėti, kaip kokią mantrą vis kartodamas, kad jis čia 30 metų gyvena. Apie tai, kad per tiek laiko jam pačiam buvo galima išmokti lietuviškai, žinoma, kalbos nebuvo.
Namuose vilnietės sutuoktinis ją ramino, kad viskas bus gerai – jie tik „draugiškai“ pasikalbėjo ir sutarė, ką nuo šiol kaimynas darys ją pamatęs: „atidarys duris ir praleis pirmą“.
„Aš tai išvis nebenorėčiau jo susitikti, nes to „spintos“ bijau. Man nesuprantama, kokių tautinių nuoskaudų gali turėti čia gimęs, augęs žmogus, kad susierzintų dėl lietuviško pasisveikinimo. Laiptinėje vos penki butai, tik dviejuose gyvena lietuvių šeimos, kiti rusai, lenkai. Atrodo, niekam nekliuvo, kaip kas kalba – svarbu susikalba. Tačiau tai, kad savo šalyje lietuviškai pasakęs žodį gali nukentėti – absoliučiai nenormalu. Kaip šalia tokio kaimyno reikės gyventi?“ - neįsivaizduoja Rūta.
Pareigūnai: yra pagrindo kreiptis į policiją
Paprašytas pakomentuoti situaciją, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialistas Paulius Radvilavičius teigė, jog tai sunku padaryti, neturint visos būtinos informacijos, nesurinkus visų įmanomų konkretaus įvykio faktų ir neįvertinus aplinkybių.
„Šiuo atveju, Jums rašiusi Rūta išdėstė savo poziciją. Neatlikus tyrimo neįmanoma spręsti, ar ji tiksliai perdavė tai, kas buvo, todėl panašiais atvejais patartina kreiptis ne vien į žurnalistus, bet ir į policiją“, - sakė P. Radvilavičius.
Pareigūno žodžiais, p. Rūta turėjo pagrindo kreiptis pagalbos. Viešoje vietoje (bendrojo naudojimosi patalpose – laiptinėje) ją užsipuolė girtas asmuo, įžeidinėjo, kalbėdamas pakeltu tonu išgąsdino, galbūt grasino sakydamas, kad „sulygins su žeme“.
„Iš to, kas išdėstyta laiške, matyti nedidelio chuliganizmo požymiai. Vis dėlto, apie galimą pažeidimą ir teisinę atsakomybę vienareikšmiškai kalbėti galėtume tik sulaukę moters kreipimosi ir atlikę tokiais atvejais pradedamą policijos tyrimą“, - pabrėžė P. Radvilavičius.
Pareigūnas priminė, jog kreiptis į policiją galima atvykus į struktūrinį policijos komisariatą. Geriausia, pagal gyvenamąją vietą. Taip pat apie įvykį galima pranešti Bendrojo pagalbos centro (PBC) telefonu 112 arba raštu, policijos elektroninių paslaugų portale www.epolicija.lt.
Turite panašios patirties? Esate atsidūrę situacijoje, kai kalbėdami lietuviškai patyrėte priekaištų, kad nemokate kalbos, kuria bendrauja kitas? O gal konfliktas kilo Jums prakalbus rusiškai, lenkiškai ar kita kalba? Papasakokite, ar kada nors esate patyrę bėdų dėl nesutarimų su kitataučiais kaimynais? Gal tai – tik teigiama patirtis? Laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt.
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau:
