Jis pasipiktinęs, kad valdžia nekreipia dėmesio į Lietuvos lenkų reikalavimus laikyti lengvesnį lietuvių kalbos egzaminą, gauti didesnį mokinio krepšelį bei išvengti mokyklų reorganizavimo.
Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai, Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas ir Komitetai mokykloms apginti trečiadienį organizuoja Vilniaus krašto mokyklų streiką, bandydami atkreipti dėmesį į savo reikalavimus.
Vietoje pamokų vaikai melsis prie Aušros Vartų ir prašys Aukščiausiojo pagalbos. Į pamokas trečiadienį neis ir V. Tomaševskio sūnus, besimokantis vienuoliktoje klasėje Vladislavo Sirokomlės mokykloje.
„Tėveliai už tai tikrai nebus baudžiami, nes laisvoje demokratinėje valstybėje išreikšti pilietinę nuostatą ir dalyvauti akcijose, man atrodo, yra leidžiama. Buvo viešai kalbama apie administracinę baudą, tačiau ji skiriama už vaiko nepriežiūrą ir vaiko neleidimą į mokyklą ilgą laiką. Kiekvienos mokyklos nuostatuose mes rasime, kad iki 3 dienų mokinys gali praleisti pamokas be pateisinamos priežasties“, - spaudos konferencijoje aiškino Seimo narė Rita Tamašunienė.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodoma, kad „tėvų arba juos atstovaujančių asmenų vengimas arba kliudymas leisti į mokyklą pagrindinio išsilavinimo neįgijusį jaunimą iki 16 metų, taip pat pareigūnų ar kitų asmenų kliudymas lankyti mokyklą tokiam jaunimui užtraukia baudą nuo 289 iki 579 eurų. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo 579 iki 1158 eurų“.
Lietuvos lenkų bendruomenė nepatekinta keletu dalykų. Pirmiausia jai kliūva 2011 m. priimtas Švietimo įstatymas, pagal kurį Lietuvos tautinių mažumų mokyklų mokiniai laiko tokį pat valstybinės lietuvių kalbos egzaminą kaip ir lietuviškų mokyklų abiturientai, jiems tik taikomas kitas vertinimas – galima padaryti daugiau klaidų.
„Tas įstatymas žlugdo tautinių mažumų švietimą“, - sako Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo atstovė Danuta Narbut, kuri ypatingai dėkojo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, ir teigė, jog lenkai negali taip pat puikiai išmokti lietuvių kalbos, mat iki šiol nėra sudarytos programos, neparengta metodinė medžiaga.
Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius antradienį ryte aiškino, esą lenkiškose mokyklose vaikai lietuvių kalbos egzaminą išlaikė net geriau nei lietuviškose.
D. Narbut piktinosi ir moksleivių krepšelio dydžiu, vadino, ją neapgalvota ir neapskaičiuota.
A. Butkevičiaus skaičiavimais, mokinio krepšelis Šalčininkų rajono moksleiviui sudarė 2224 eurus per metus, kai Lietuvos vidurkis – 1604 eurai.
Dar vienas Lietuvos lenkų bendruomenę neraminantis aspektas – Vilniaus miesto mokyklų reorganizacija, kai daliai mokyklų nebuvo leista formuoti vyresnių klasių, mat miestas nuo vidurinių mokyklų pereina prie pradinių mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų. Ši reforma jau anksčiau buvo įgyvendinta beveik visoje Lietuvoje.
Lietuvos lenkų bendruomenė pabrėžia, kad mokinių streiką organizuoja tėvai, o ne mokyklų administracijos. O esą Lietuvos lenkų rinkimų akcija tik remia jį, bet neprisideda prie organizavimo.