„Viešojoje erdvėje prezidentės mesti kaltinimai dėl neva „valdžios nužmogėjimo“ yra niekuo nepagrįsti, grynai emocionalūs pareiškimai. (...) Tokiuose pareiškimuose įžvelgiama ne tik vakarietiškos politinės kultūros stoka, bet ir Lietuvos žmonių klaidinimas bei skaldymas. Esame įsitikinę, kad tai diskredituoja prezidento institutą“, – skelbiama valdančiosios koalicijos vardu socialdemokratų išplatintame pareiškime.

Tiek Darbo partijos, tiek „Tvarkos ir teisingumo“ vadovai Valentinas Mazuronis bei Rolandas Paksas BNS patvirtino, kad partijos pasirašo po šiuo pareiškimu.

Pareiškime taip pat teigiama, kad šalies vadovės teiginiai, jog socialinių partnerių pasiekti susitarimai „buvo išmesti į šiukšliadėžę“, neatitinka tikrovės.

„Išties prezidentės dekretu, vetavus Seime priimtą naująjį Darbo kodeksą, grąžinamos tik 4 nuostatos, dėl kurių trišalėje taryboje buvo pasiektas kompromisas, tačiau prezidentės dekretu siūloma keisti net 14 Trišalėje taryboje pasiektų susitarimų. Kodėl prezidentė nesako, kad jos dekretu būtent ir bandoma „išmesti į šiukšlių dėžę“ jau pasiektus susitarimus ir taip artėjant rinkimams stabdyti vieną pažangiausių reformų per Nepriklausomybės laikotarpį?“ – piktinasi valdantieji.

Prezidentė D.Grybauskaitė per ketvirtadienį transliuotą interviu „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Vasara tiesiogiai su D.Žeimyte“ sakė, kad priimdamas Darbo kodeksą, kurį ji vėliau vetavo, Seimas nesiskaitė su socialiniais partneriais ir parodė nužmogėjimą.

„Būtent tai, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kas jau buvo sutarta taip pat ir socialiniame komitete, kad buvo padaryta maksimaliai grubiai, pervažiuojant per visus socialinius partnerius, nesiskaitant su tuo, kas jau buvo pasiekta, mane tai nustebino. Tas visiškas nužmogėjimas valdžios“, – sakė šalies vadovė.

Reaguodami į prezidentės pasisakymą valdantieji taip pat sako ją demonstruojant palankumą „vienai iš Lietuvos dešiniųjų politinių jėgų“ ir siūlo „nuo tokių ir panašių subjektyvių vertinimų susilaikyti ateityje bent jau tol, kol eina prezidentės pareigas“.

Darbo kodeksas: pritarė darbdaviai, prašė vetuoti profsąjungos

DELFI primena, kad naujajam Darbo kodeksui pritarė darbdaviai ir investuotojai, tarp jų ir Investuotojų forumas, tačiau profesinės sąjungos pabrėžė, kad naujasis teisės aktas įtvirtina darbuotojų nesaugumą.

Teisės aktas numatė trumpesnius įspėjamuosius terminus atleidžiant darbuotoją nesant jo kaltės (0,5-1 mėn.), mažesnes išeitines kompensacijas (0,5-2 mėn.), taip pat įtvirtino „greitąjį“ atleidimą, kai darbuotojas atleidžiamas įspėjus prieš 3 darbo dienas, bet išmokėjus 6 mėnesių išeitinę kompensaciją.

Nerimą darbuotojų profesinėms sąjungoms kėlė ir nenustatytos apimties darbo sutartys, vadinamosios „tuščios“ sutartys, kurių minimali darbo trukmė per mėnesį – 8 valandos, nors gali būti ir daugiau. Šios sutartys kėlė nerimo dėl darbuotojų draustumo ligos ir motinystės, taip pat pensijų socialiniu draudimu. Jei tokie darbuotojai negauna minimalios algos, nuo kurios mokami draudimo mokesčiai, jie negali prašyti išmokų, nes neturi sukaupto socialinio draudimo stažo.

Darbo kodeksas leido laisviau sudaryti terminuotas darbo sutartis neterminuotam darbui, tačiau jei terminuotos sutartys sudaromos paeiliui tai pačiai funkcijai, bendra maksimali trukmė turi būti dveji metai, jei skirtingoms funkcijoms – bendra trukmė gali siekti penkerius metus. Darbuotojams tai nepalanku dėl nuolatinės grėsmės, kad terminas pasibaigs ir darbuotojas bus atleistas.

Atleidžiant darbuotoją pagal terminuotą darbo sutartį, jei santykiai tęsiasi ilgiau nei 2 metus, jam sumokama 1 mėnesio išeitinės išmoka. Taigi darbdaviui sudaryti terminuotas sutartis nuolatiniam darbui patogiau, nors tam yra apribojimai – terminuotų sutarčių nuolatiniam darbams vienas darbdavys negali turėti daugiau nei 20 proc.

Darbdaviai teigė, kad darbo santykių liberalizavimas yra būtina sąlyga ekonomikos augimui, naujų darbo vietų kūrimui, mat kai atleisti darbuotojus sunku, verslininkai ilgai dvejoja ir dėl naujų darbuotojų priėmimo.

Balsavo įvairių frakcijų atstovai

DELFI primena, kaip dėl Darbo kodekso balsavo įvairių Seimo frakcijų atstovai.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoje Darbo kodeksą parėmė (25): Mindaugas Bastys, Bronius Bradauskas, Algirdas Butkevičius, Arūnas Dudėnas, Orinta Leiputė, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Kristina Miškinienė, Albinas Mitrulevičius, Alma Monkauskaitė, Antanas Nesteckis, Andrius Palionis, Marija Aušrinė Pavilionienė, Milda Petrauskienė, Darius Petrošius, Domas Petrulis, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas, Vytautas Saulis, Artūras Skardžius, Eduardas Šablinskas, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, Aleksandras Zeltinis, Stasys Brundza.

Iš Darbo partijos frakcijos (17) – Valentinas Bukauskas, Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Larisa Dmitrijeva, Vilija Filipovičienė, Viktoras Fiodorovas, Vytautas Gapšys, Loreta Graužinienė, Raimundas Markauskas, Raimundas Paliukas, Artūras Paulauskas, Ričardas Sargūnas, Valdas Skarbalius, Gintaras Tamošiūnas, Darius Ulickas, Sergej Ursul, Zita Žvikienė. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje (5) „už“ balsavo Kęstutis Bartkevičius, Vytautas Kamblevičius, Kęstas Komskis, Rimas Antanas Ručys, Ona Valiukevičiūtė.

Konservatorių gretose Darbo kodeksą parėmė (11) Mantas Adomėnas, Irena Degutienė, Donatas Jankauskas, Sergejus Jovaiša, Rasa Juknevičienė, Liutauras Kazlavickas, Dainius Kreivys, Andrius Kubilius, Kęstutis Masiulis, Jurgis Razma, Stasys Šedbaras, Liberalų sąjūdžio frakcijoje (6) – Gintaras Steponavičius, Arminas Lydeka, Dalia Kuodytė, Jolita Vaickienė, Saulius Bucevičius, Andrius Mazuronis.

Mišrioje Seimo narių grupėje savo balsą už Darbo kodeksą atidavė konservatorius palikęs Arimantas Dumčius.