Karts nuo karto žiniasklaidoje nuskamba nelaimingai už užsieniečių ištekėjusių lietuvių šauksmai. Prieš porą metų Lietuva stebėjo klaipėdietės Ingos Rinau dramą ir jos kovą su buvusiu vyru vokiečiu dėl dukters. Pastaruoju metu dažniau linksniuojami islamą išpažįstantys musulmonai.
Paskutinis atvejis - klaipėdietė Maimouna Liškauskaitė, savo vyrą pakistanietį gydytoją apkaltinusi savo trijų dukterų pagrobimu.
Po šio atvejo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė perspėjo motinas, kad stebėtų musulmono vyro elgesį. „Dažniausiai islamo tikėjimo vyrai laukia, kol mergaitei sukaks 7 metai. Prieš pradedant lankyti mokyklą, tėvas pasiima mergaitę ir išveža savo tėvams, kad ji būtų apsaugota nuo vakarietiško blogio“, - teigė O.Tarvydienė.
Pataria bent jau susipažinti su platesne gimine
Pasak E. Račiaus, Lietuvos pilietės, ketinančios ištekėti už musulmonų, turėtų gerai išstudijuoti ne tik ten galiojančius įstatymus, reglamentuojančius santuoką, ištuoką bei globą, bet ir susipažinti su kultūrinėmis praktikomis.
„Nors daugelyje musulmonų šalių civilinė teisė yra pasaulietinė, o ne religinė, kai kuriose vis dėlto ji yra glaudžiai susieta su religinėmis normomis. Tad visai suprantama, kad, tarkime, Jungtinių Arabų Emyratų įstatymai gins savo piliečio teises pagal toje šalyje veikiančius įstatymus, kurie gali būti nepalankūs užsienio piliečiui“, - DELFI sakė E. Račius.
Jo teigimu, ne ką mažesnė problema yra ir kultūrinės tradicijos, kurios paraleliai įstatymams įrėmina santykius tarp lyčių ir kartų. E. Račiaus teigimu, mažų mažiausia, ką gali padaryti už musulmono ketinanti tekėti Lietuvos pilietė - susipažinti su galimo sutuoktinio platesne gimine ir kaip galima daugiau išsiaiškinti jų praktikas ir vertybes. Reikėtų išsiaiškinti, kiek giminė pritaria ar nepritaria jų nario vedyboms su kitatike/ kitataute, kiek giminės turi svertų ir galios daryti įtaką jo sprendimams.
„Deja, Lietuvos pilietėms, tekančioms už užsieniečių, neretai stinga ne tik „kultūrinio išprusimo“ - sutuoktinio kultūrinės terpės pažinimo, bet ir elementaraus smalsumo bei kritinio mastymo prieš darant lemtingą žingsnį“, - pastebi mokslininkas.
Kita vertus, sako E. Račius, manyti, kad visi musulmonai vyrai būtinai vadovausis musulmoniškomis tradicijomis, būtų per didelis suabsoliutinimas. Pasak E. Račiaus, pasaulyje, ypač tarp emigrantų, apstu musulmonų, kurie savo šeimos santykių ne(be)grindžia nei religinėmis, nei kultūrinėmis normomis. Kai kurie jų netgi priešingai - yra labai vakarietiški - sekuliarūs ir modernūs.
„Pasaulyje kasmet sudaroma šimtai tūkstančių mišrių santuokų ir didžioji jų dauguma tęsiasi ilgus dešimtmečius. Tad stigmatizuoti santuokas tarp musulmonų ir ne musulmonų nėra pagrindo - jos tiek pat sėkmingos, kiek ir tarp tos pačios religijos asmenų“, - aiškino VU TSPMI Azijos ir Afrikos studijų centro vedėjas.
Muftijus: musulmonų išskirti negalima
„Klaipėdos atvejis labai keblus. Tokie atvejai vienetiniai ir nereikia sakyti, kad tai susiję tik su musulmonais. Tai nieko bendra su religija neturi. Aišku, kultūriniai skirtumai didžiuliai, ir kai jauni žmonės, visiškai nesiruošdami bendram gyvenimui, užmezga meilės romanus, negalvodami apie pasekmes, tolimesnį gyvenimą, greitai sukuria šeimą ir jei rimto pasiruošimo santuokai nėra, su laiku iškils daugybė problemų“, - DELFI teigė Lietuvos musulmonų muftijus R. Jakubauskas.
Pasak R. Jakubausko, kiekvienam, norinčiam kurti tarptautinę santuoką, muftiatas visada stengiasi patarti, paaiškinti, kad tai rimtas žingsnis ir reikia numatyti tam tikrus dalykus į priekį – kur gyventi, kokių taisyklių prisilaikyti, kaip auginti ir auklėti vaikus, kad paskui nekiltų problemų. Pašnekovo teigimu, reikia įsiklausyti ir tėvų nuomonę, nes žmonės užauga skirtingoje aplinkoje.
„Jeigu žmonės pradeda nuo pat pradžių rimtai į tai žiūrėti, nusistato atitinkamas taisykles ateičiai, daugiausia tokių problemų nebūna“, - sakė R. Jakubauskas.
Kalbas apie musulmonų grobiamus ir iš Vakarų išsivežamus vaikus muftijus vadina stereotipu. „Kodėl tik musulmonai? Ar indai, afrikiečiai, kitos tautos taip nesielgia? Negalima išskirti vien musulmonų - yra įvairiausių tautų, požiūrių į gyvenimą Vakaruose“, - kalbėjo Lietuvos musulmonų vadas.
Jis sakė pažįstantis daug mišrių šeimų, kurios gyvena ir auklėja savo vaikus Vakaruose. Pasak R. Jakubausko, ginčai dėl vaikų – vienetiniai atvejai.
„Abu juos gerai pažinojau. Net nežinau, kaip į tai reaguoti – kuriuo momentu žmogus taip pasikeitė, kad taip pasielgė. Nesitikėjau tokių dalykų. Bet žmonės keičiasi, gal koks konfliktas šeimoje buvo. Žurnalistas, iš arti nepasidomėjęs tuo klausimu, negali nupasakoti visos istorijos. Tuos klausimus turės išspręsti teismas“, - apie M. Liškauskaitės šeimos dramą kalbėjo muftijus R. Jakubauskas.
Už kokių tautų atstovų daugiausia išteka Lietuvos moterys, kokias užsienietes dažniausiai į žmonas ima lietuviai vyrai, galite paskaityti čia.