Lietuvos vyrai vis dar labiausiai iš užsieniečių renkasi slaves - ruses, baltaruses, ukrainietes. Mišrioms santuokoms išbandymu tampa ne tik kultūriniai skirtumai, bet ir lietuvių pyktis, kuris per kraštus, ypač moterų adresu, liejasi prie kiekvienos publikacijos apie su užsieniečiu sukurtą šeimą.
Emigrantų problemas analizuojanti psichologė Vilma Kuzmienė sako, kad išskirtinės problemos mišriose santuokose nėra iš piršto laužta tema, tačiau jos nepateisina visuomenės pykčio, kuris dažnai grįstas stereotipais, pavydu, kai smerkiama in corpore . Žmonės laido piktus liežuvius, tačiau nepateikia savo laimingos ir teisingos santuokos su tėvynainiu pavyzdžio.
Kasmet procentas auga
Pernai santuokų su užsienio piliečiais procentas šiek tiek augo, nors pačių santuokų įregistruota pora šimtų mažiau. 2010 m. įregistruota 3,1 tūkst. santuokų su užsienio piliečiais (16,6 proc. visų santuokų). 2009 m. – 3,3 tūkst. (16 proc. visų santuokų). Per dešimtmetį augimas akivaizdus - 2000 m. įregistruota 1,6 tūkst. santuokų su užsieniečiais (9,4 proc.).
Pernai, kaip ir jau kurį laiką įprasta, daugiausia mūsų šalies moterų pasirinko vokiečius - įregistruota 361 santuoka. Antroje vietoje – Rusija, rusus jaunikiais pasirinko 225 moterys. Trečioje – amerikiečiai, už kurių ištekėjo 173 moterys. Toliau pagal paklausą seka Jungtinės Karalystės piliečiai, su jais žiedus sumainė 156. Jaunikiai iš kitų šalių paviliojo mažiau nei po šimtą nuotakų iš Lietuvos.
Vyrai, irgi kaip įprasta, daugiausiai vedė ruses – įregistruota 414 santuokų su Rusijos pilietybę turinčiomis moterimis. Tai tik šiek tiek mažiau nei pusė visų užsienietes nuotakas pasirinkusių vyrų. 133 žmonomis pasirinko baltaruses, 124 – ukrainietes. Nuotakų iš kitų valstybių skaičius nepasiekė šimto.
Užsieniečius vyrus moterys iš Lietuvos renkasi ne tik dažniau, bet ir iš daug įvairesnių valstybių. Statistikos departamento duomenimis, iš 18688 pernai Lietuvoje įregistruotų santuokų, iš įvairių ES užsienio valstybių antrąją pusę pasirinko 1009 Lietuvos moterys ir 98 vyrai. Iš kitų Europos valstybių užregistruoti 567 jaunikiai ir 680 nuotakų. Iš Amerikos (JAV ir Kanados) atitinkamai – 184 ir 12, Afrikos – 92 ir 2, Azijos – 186 ir 27. Iš Australijos būta tik 7 jaunikių ir nė vienos nuotakos. Į Statistikos departamento duomenų lentelės kategoriją „Kitos valstybės“ pateko 150 jaunikių ir 48 nuotakos, Lietuvos moterys ištekėjo už 23 vyrų be pilietybės, vyrai vedė tokių 18. Dar 10 ir atitinkamai 2 pilietybė liko nenurodyta.
Jeigu Lietuvos pilietis sudarė santuoką užsienyje, ji turi būti įtraukta į apskaitą Lietuvoje, priešingu atveju Lietuvoje ji nebus pripažįstama.
Dėl mišrios santuokos problemų kreipiasi tik moterys
Emigrantus konsultuojančio projekto „Psichologinė pagalba emigracijos paliestiems žmonėms“ viena iš įkūrėjų, psichologė V. Kuzmienė DELFI pasakojo, kad iš tiesų sulaukia kreipimųsi dėl mišrių santuokų ar partnerystės su kitataučiais sukeliamų problemų. Ši tema sudaro 7,9 proc. visų skundų, tuo tarpu 50 proc. emigrantų tarpusavio santykių problemų susiję su poros ryšiais tarp tėvynainių emigracijoje. Ji taip pat pastebėjo, kad lig šiol pagalbos dėl mišrių šeimų prašė tik moterys.
Pasak jos, viena ryški problemų grupė - tarpusavio santykių problemos, kai partneris yra kitos religijos, ypač musulmonų. „Buvo ir skaudžių atvejų, kai iki santuokos ar susimetimo gyventi kartu moteris yra dievinama ir ant rankų nešiojama, o po to – rakinama, mušama, žeminama. Būna tikrai klaikių dalykų“, -sakė ji.
Su sutuoktiniais iš lietuviams artimesnių europietiškų kultūrų kyla kitokio pobūdžio nesutarimai. Pavyzdžiui, su škotais, airiais ar vokiečiais moterims kilo problemų dėl didelio amžiaus skirtumo ir dėl vaikų iš ankstesnių santuokų. „Buvo kreipimųsi, kad patėvis užsienietis labai nesutaria su iš Lietuvos atsivežtais žmonos vaikais iš pirmosios santuokos“, - pavyzdį pateikė psichologė.
Dar viena kategorija – psichologinės problemos dėl pametamos tapatybės. Psichologė pasakojo, kad viena moteris jau dešimt metų gyvena laimingai ištekėjusi Prancūzijoje. Intelektuali moteris ėmė jaustis pasimetusi – prieš kurį laiką jai teko atsisakyti Lietuvos pilietybės, vaikai šeimoje kalba prancūziškai, laikomasi tos šalies tradicijų. „Ji ėmė nebesuprasti, ar ji lietuvė, ar prancūzė. Tos užeinančios mintys ją glumina. Sumišusios tapatybės jausmas apima žmones. Jai buvo patarta bent du-tris kartus per metus grįžti į Lietuvą, bendrauti su vietos lietuvių bendruomene – tiesiog nueiti kažkur, kur galima pakvėpuoti lietuvišku oru“, - pavyzdį pateikė V. Kuzmienė.
Pasiteiravus psichologės nuomonės, kodėl vyrai nesiskundžia dėl santuokos, gyvenimo kartu su užsienietėmis, V. Kuzmienė svarstė, kad galbūt tai lemia apskritai retesnis vyrų kreipimasis į psichologus. Taip pat ji pastebėjo, kad lietuvių polinkis rinktis slaves iš Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos taip pat juos perkelia į tam tikrą komforto lygį, nes šios kultūros moterys dažnai linkusios tarnauti sutuoktiniui.
„Jos išmokytos tarnauti, o žeminimas dažnai įeina į jų paruošimą būti žmona. Žinau istoriją apie rusų šeimą Sankt Peterburge. Vyras – nuostabus daktaras chirurgas. Tačiau per pietus pasimatė, kaip jis elgiasi su žmona – vaiko, aiškina, kad ji turi atnešti tą ir aną, tas negerai ir anas negerai. Draugė pasakojo, kad jai net pasidarė gėda ir ji paklausė to vyro, kodėl jis, būdamas inteligentas, taip elgiasi su jauna gražia žmona. Daktaro atsakymas buvo, kad čia tu esi iš Pribaltikos , kur yra kitaip, o Rusijoje taip buvo ir bus, tai yra norma“, - pasakojo V. Kuzmienė.
Komentatoriai: visos jos tokios – parsidavėlės ir pasileidėlės
Žiniasklaidoje santuokų su užsieniečiais tema sulaukia atgarsio. Nesvarbu, ar tai būtų laiminga moters ar vyro santuokos su kitos šalies piliečiu istorija, ar graudi skyrybų, konflikto dėl vaikų globos drama. Interneto komentarų prie tokių straipsnių apstu, o ypač daug juose smerkimo.
Dažniau komentatorių pagiežos objektu tampa moterys. Ypač daug tulžies išliejama ant už musulmonų, kitarasių ištekančių moterų. Jos vadinamos kvailėmis, vergėmis, o, jei istorija iš tiesų byloja apie moters patiriamą kančią, dažnai dar ir pridedama „taip jai ir reikia, pati kalta“. Apskritai komentaruose gausu apibendrinimų, kad „visos jos tokios – parsidavėlės ir pasileidėlės, kurios bėga paskui užsienietį, vos jam pirštu pamojus“.
Komentaruose įsiplieskia ir diskusijos, kai kurie ima gėdinti, kad pikti, įžeidūs komentarai atspindi tautos, ypač vyrų, savivertę, nuotaikas ir problemas. Prikišama, kad vyrų Lietuvoje yra tiek skaičiumi mažiau, tiek ir stinga pagarbos moteriai, todėl tekama už užsieniečių.
Patinai pyksta, nes pasijunta blogesni
Priežastis visuomenės reakcijos, kuri ypač anoniminėje internetinėje erdvėje yra dažnai kupina puolimo ir smerkimo, nukreipto į santuokas su užsieniečiais sudarančius žmones, psichologė V. Kuzmienė vadina banaliomis. Pasak jos, pati emigracija padiktuota priešpriešą. „Dėl bendro susipriešinimo dėl emigracijos – kaip su sportu, populiariuoju krepšiniu. Jeigu išvažiavai – tu nebe mūsiškis. Išvažiavę reaguoja irgi priešiškai į kritiką“, - sakė ji.
Kita priežastis, žvelgiant iš pažįstamų moterų perspektyvos, - geresnė moters padėtis šeimoje ir lietuviams vyrams kylantis pavydas . „Žinau sėkmingų moterų pavyzdžių. Jos sako, kad vyrai visai kitaip žiūri į pagalbą buityje, šeimoje yra pagarba moteriai. Tuo tarpu lietuviai vyrai burbuliuoja. Jiems sako, kad užsieniečiai geresni, tai lietuviai, vadinasi, blogesni. Todėl atsiranda ta gynybinė reakcija. Bėda ta, kad dažnai ji negraži – viskas suabsoliutinama, o to daryti negalima. Jeigu tu nori pasakyti, kad esi geras vyras, tai pateik savo pavyzdį. Tuo tarpu sakyti, kad tos visos moterys yra tokios ir anokios, - nevyriška. Geriau parašyk komentarą, kad padedi namuose, gerbi moteris – parašyk gerų pavyzdžių. Tačiau to dažniausiai nėra, matosi tik pyktis, kai viskas priimama, kaip akmuo į asmeninį daržą“, - sakė V. Kuzmienė.
Psichologė pasakojo, kad dabar gaji biologinė teorija, kuri V. Kuzmienei nelabai patinka, tačiau pastaruoju metu populiarėja: „Moters misija – susirasti patiną, kuris su ja būtų bent septynerius metus, kad pasirūpintų palikuonimis. Tuo tarpu vyras – patinas, kuriam reikia apvaisinti kuo daugiau patelių. Gal ir galima galvoti, kad yra kažkas instinktų lygyje – vyras jaučia, jog tarsi visos moterys jo, o tos, kurios nutekėjo į užsienį jau nebe, todėl ir pyksta.“
| Pilietybė | Vyras> | Žmona> | Pilietybė | Vyras> | Žmona> |
| ES valstybių | 1009 | 98 | Kitų Europos valstybių | 567 | 680 |
| Airijos | 29 | 1 | Albanijos | 15 | - |
| Austrijos | 13 | - | Baltarusijos | 74 | 133 |
| Belgijos | 9 | - | Moldovos | 12 | 6 |
| Bulgarijos | 10 | 1 | Norvegijos | 44 | 1 |
| Čekijos | 6 | - | Rusijos Federacijos | 225 | 414 |
| Danijos | 43 | - | Šveicarijos | 29 | - |
| Estijos | 9 | 7 | Turkijos | 76 | 2 |
| Graikijos | 18 | - | Ukrainos | 92 | 124 |
| Ispanijos | 23 | - | Šiaurės Amerika | 184 | 12 |
| Italijos | 84 | 2 | JAV | 173 | 10 |
| Jungtinės Karalystės | 156 | 3 | Kanados | 11 | 2 |
| Kipro | 4 | - | Afrika | 92 | 2 |
| Latvijos | 36 | 39 | Alžyro | 19 | - |
| Lenkijos | 63 | 20 | Egipto | 30 | - |
| Liuksemburgo | 2 | - | Maroko | 11 | - |
| Maltos | 2 | - | Nigerijos | 18 | - |
| Nyderlandų | 38 | - | Pietų Afrikos Respublikos | 14 | 2 |
| Portugalijos | 13 | - | Azija | 186 | 27 |
| Prancūzijos | 49 | 2 | Azerbaidžano | 12 | 2 |
| Rumunijos | 7 | 2 | Gruzijos | 20 | 3 |
| Slovakijos | 6 | - | Indijos | 39 | 1 |
| Slovėnijos | 2 | - | Irakas | 17 | - |
| Suomijos | 5 | - | Izraelio | 38 | 21 |
| Švedijos | 21 | 1 | Libano | 18 | - |
| Vengrijos | - | 1 | Pakistano | 42 | - |
| Vokietijos | 361 | 19 | Australijos | 7 | - |
| Kitų, neklasifikuojamų valstybių | 150 | 48 | Be pilietybės | 23 | 18 |