Respondentų klausta, ar politinių partijų laikysena dėl Laimutės Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio dukters turės įtakos jų pasirinkimui artėjančiuose Seimo rinkimuose. 15,1 proc. nurodė, kad palaikys N. Venckienės pusėn stojančias partijas. 3,8 proc. sakė balsuosiantys už teismo sprendimų vykdymą pasisakančias partijas. 12,5 proc. žada palaikyti tuos, kurie į Garliavos istoriją nesikiša. Didžioji dalis – 62,7 proc. – apklaustųjų tvirtino, kad situacija Garliavoje įtakos jų pasirinkimui neturės.

Ar politinių partijų laikysena dėl Kedžio dukters turės įtakos Jūsų pasirinkimui artėjančiuose Seimo rinkimuose? (proc.)

Taip, palaikau tas partijas, kurios stoja N.Venckienės pusėn

15,1

Taip, palaikau tas partijas, kurios pasisako už teismo sprendimų vykdymą

3,8

Taip, palaikysiu tuos, kurie į Garliavos istoriją nesikiša

12,5

Ne, situacija Garliavoje įtakos mano pasirinkimui neturės

62,7

Nežino/ neatsakė

5,9

Iš viso:

100

Moterys, 26-35 m. bei per 55 m. amžiaus, mažesnių pajamų atstovai dažniau nusiteikę rinkimuose palaikyti politines jėgas, stojančias N. Venckienės pusėn. Vyrai, 36-55 m. atstovai, dažniau nurodė palaikysiantys į Garliavos istoriją nesikišančius politikus. Aukštesnio išsimokslinimo, jauniausio amžiaus respondentai bei didmiesčių gyventojai dažniau teigė, kad Garliavos istorija jų politiniam pasirinkimui neturės įtakos.

Respondentų klausta ir apie jų požiūrį į mergaitės paėmimo operaciją. 31 proc. apklaustųjų operacija pasirodė sunkiai suvokiama prievarta, 29,2 proc. apklaustųjų teigė negalį patikėti, kad nebuvo humaniškesnio būdo. 10,4 proc. mergaitės paėmimą vertina kaip pagaliau įvykdytą teismo sprendimą. 24,2 proc. respondentų tvirtino, kad jiems ši istorija nerūpi.

Kaip vertinate D.Kedžio dukters paėmimo operaciją? (proc.)

Nesuvokiu, kad mūsų valstybėje galėtų būti taip naudojama prievarta

31,0

Negaliu patikėti, kad nebuvo labiau humaniško būdo

29,2

Pagaliau įvykdytas teismo sprendimas. Gaila, kad tik iš antro karto

10,4

Man ši istorija nerūpi

24,2

Nežino/ neatsakė

5,2

Iš viso:

100

Moterys, 26-35 m. bei vyresni nei 55 m. gyventojai dažniau teigė negalintys suvokti, kad mūsų valstybėje gali būti taip naudojama prievarta; 36-55 m., didmiesčių gyventojai, aukštojo išsimokslinimo atstovai dažniau pasigedo labiau humaniško problemos sprendimo varianto.

Aukštąjį išsimokslinimą turintys, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai dažniau nurodė besidžiaugiantys pagaliau įvykdytu teismo sprendimu. Vyrai ir jauniausio amžiaus atstovai dažniau teigė nesidomintys šia istorija.

Apklaustųjų teirautasi ir jų nuomonės apie tai, koks bus šios istorijos tęsinys po mergaitės paėmimo. 26,2 proc. tikisi, kad bus imtasi priemonių ir mergaitės globa grįš N. Venckienei. 25,9 proc. nuogąstauja, kad mergaitė ir motina nebus saugios, 23,6 proc. tikisi, kad ši epopėja pagaliau baigsis. 16,2 proc. apklaustųjų į šį klausimą nežinojo atsakymo arba neatsakė.

Koks, Jūsų nuomone, bus šios istorijos tęsinys po mergaitės paėmimo (proc.)

Tikiuosi, kad bus imtasi priemonių ir mergaitės globa grįš N.Venckienei

26,2

Bijau, kad mergaitė ir motina nebus saugios

25,9

Pagaliau baigsis ši epopėja

23,6

Kita

8,1

Nežino/ neatsakė

16,2

Iš viso:

100

Kad mergaitė bus grąžinta N. Venckienei, dažiau viliasi mažesnių pajamų atstovai, 26-35 m. bei vyresni nei 55 m. respondentai. Dėl mamos ir dukros saugumo dažniau nuogąstauja moterys, 36 m. ir vyresni respondentai.

A.Krupavičius: visuomenėje pakankamai daug sveiko proto

Algis Krupavičius
„Apklausos rezultatas visiškai logiškas. Juolab, pati istorija gerokai politizuota, nors tokia neturėtų būti. Kitos apklausos rodo, kad Drąsos kelio partijos populiarumas gana nedidelis. Logiškai galvojant, tie, kurie palaiko eksteisėjos N. Venckienės pusę, turėtų rinktis jos politinę organizaciją, tačiau taip, atrodo, nėra“, – apklausos rezultatus komentavo politologas, Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius profesorius A. Krupavičius.

Pasak A. Krupavičiaus, vienaip ar kitaip partinės tapatybės per daugiau negu 20 metų Lietuvoje formuojasi. Nepaisant to, kad partijų elektoratai nėra stabilūs ir yra gana nedideli, bet rinkimuose dalyvaujantys rinkėjai palaipsniui turi savo partines preferencijas ir jos, matyt, artimiausioje ateityje keisis mažiau nei būdavo įprasta iki šiol.

Politologo teigimu, Garliavos istorija nėra stiprus veiksnys rinkimų lauke. „Vienaip ar kitaip, apklausa ko gero rodo, kad visuomenėje pakankamai daug sveiko proto. Politikoje viena ar kita sensacinga istorija tikrai neišsprendžia socialinių, ekonominių, kultūrinių ir kitokių problemų. Be abejo, racionalus rinkėjas turi pirmiausia galvoti, kurias politines organizacijas rinktis žvelgiant per socialinių, ekonominių problemų ir klausimų prizmę. Matyt, kad taip Lietuvoje daugiau ar mažiau vyksta“, – sakė A. Krupavičius.

Nors N. Venckienė tikisi laimėti „daug mandatų“ ir svaidosi idėjomis vienmandatėje mesti iššūkį pačiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, politologas skeptiškai vertina Drąsos kelio perspektyvas.

„Didžiausia nuodėmė – puikybė. Šiuo metu ši nuodėmė itin aiškiai būdinga poniai N. Venckienei. Be abejo, pasitikėjimo kiekvienam naujam politikui reikia, bet pasitikėjimas turi būti grįstas realiais skaičiavimais ir vertinimais. Kol kas realių vertinimų nedaug ir tikėjimas, kad bilietas į Seimą yra kišenėje, nepakankamas argumentas, kad už politiką tikrai būtų balsuojama rinkimuose“, – kalbėjo pašnekovas.

Politologo teigimu, Drąsos kelio ir kuriamas „Lietuvos sąrašas“ nelabai kokie: juose keli politikos pensininkai, keli radikalūs veikėjai iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir pora politikuojančių žurnalistų.

„Nėra žmonių, nėra lyderių, nėra autoritetų, nėra profesionalų. Tai aiškiai kiša koją ir kiš. Juo labiau, kad praleistas momentas, kai partija gal galėjo pritraukti šiek tiek daugiau ir reikšmingesnių asmenybių. Dabar, matyt, jos kreivė pradeda leistis“, – apibendrina A. Krupavičius.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų birželio 15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!