2021-aisiais matematikos egzamino neišlaikiusių mokinių sumažėjo iki 15,2 proc., tačiau metais prieš tai – 2020-aisiais – šio egzamino neišlaikė taip pat didelis skaičius – 32,4 proc. abiturientų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, palyginusi 2015–2022 metų matematikos egzamino rezultatus, pastebėjo, kad mokinių rezultatų prastėjimas vyksta nuosekliai jau daugelį metų.
Praėjusiais metais kilus nerimo audrai dėl rekordiškai prastų rezultatų, egzamino užduotis peržiūrėjo ministerijos suburta komisija, kuri pasiūlė egzamino vertinimo taškus koreguoti. Tačiau tai niekaip nepakeitė egzamino neišlaikiusiųjų ir pasiekusių patenkinamą lygį rezultatų.
Tiesa, pakeitus kai kurių užduočių vertinimo taškus, daugiau mokinių gavo šimtukus – nuo 58 jų padaugėjo iki 116.
Praėjusį pirmadienį prasidėjus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovė Rūta Krasauskienė teigė, jog šiais metais tikisi geresnių brandos egzaminų rezultatų. Pasak jos, abiturientams prieš egzaminus buvo suteiktos konsultacijos, vykdomi bandomieji testai, kurie, pažymėjo NŠA vadovė, padėjo pasiruošti rimčiau.
NŠA primena, kad matematikos valstybiniame brandos egzamine galima naudotis skaičiuotuvu be tekstinės atminties, t. y. skaičiuotuvu, kurio klaviatūra neturi viso lotyniškojo raidyno ir skaičiuotuvo ekrane gali būti matomos viena arba dvi eilutės, iš kurių viena skirta veiksmui užrašyti, kita – atsakymui pateikti.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokykliniu ir valstybiniu brandos egzaminu ir baigsis birželio 27 d. muzikologijos mokykliniu egzaminu.
Egzaminų sesijos rezultatus planuojama paskelbti iki liepos 13 d.
Norintys gauti brandos atestatą turi išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso moksleiviai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus. Laikyti maksimalų brandos egzaminų skaičių šiais metais pasirinko 0,26 proc. kandidatų.
