Miego specialistė Dovilė Šafranauskė LNK vidurdienio žiniose pasakojo, kaip apskirtai reikėtų žvelgti į vaiko poilsio laiką ir kaip išmokinti vaikus jį vertinti.

„Labai svarbu vaikams pajausti savo kūno fiziologinius simptomus, tai yra, kada jie nori poilsio ir kada jie nenori. Tačiau dienotvarkės niekas dėl to neatšaukia. Vaikams dažnai norisi naktinėti, tačiau mūsų – tėvų – pareiga, ypač kai mes auginame dar mažus vaikus, paskatinti juos atsigulti tinkamu laiku, kad jie galėtų pailsėti ir kitą dieną būtų aktyvūs besimokant ir betyrinėjant pasaulį“, – aiškino miego specialistė D. Šafranauskė.

Ji pozityviai įvertino tėvų ir globėjų surengtą iniciatyvą.

„Vertinu labai pozityviai ir kaip miego specialistė, ir kaip mama, ir kaip tėvystės koučerė, nes vaikams yra labai svarbu pajusti savo poreikį ilsėtis, miegoti arba nemiegoti ir pasirinkti poilsio būdą. Daugelis vaikų pietų miego atsisako gerokai anksčiau negu norėtų mūsų darželių šiandieninė sistema ir vaikų miego poreikis yra labai skirtingas.

Trijų–penkerių metų vaikams reikia maždaug 10–13 valandų miego per parą ir jeigu dienos metu vaikas, kuriam reikia tik 10–ties valandų miego per parą, išmiega darželyje 2–3 valandas, nakties miegui lieka per mažai laiko. Todėl vaikai negauna paties kokybiškiausio nakties miego“, – mintimis dalinosi D. Šafranauskė.

„Iš psichologinės pusės vertinu šią iniciatyvą irgi labai palankiai, dėl to, kad vaikams, jeigu jie yra verčiami miegoti tada, kada to miego jiems nereikia, labai gali sutrikdyti tiek savęs pajautimą, tiek netgi norą būti darželyje“, – teigė ji.

Turbūt dažna darželio auklėtoja sakytų, kad dieną pietų miego nepamiegojęs mažylis antroje dienos pusėje būna per stipriai pervargęs. Kaip atremti tokį argumentą?

„Man atrodo, ką mes dažnai pamirštame, kalbėdami apie šitą iniciatyvą, tai, kad ja nesiekiama atsisakyti pietų miego darželiuose. Ši iniciatyva siekia, kad vaikai galėtų pasirinkti, ar jie nori ilsėtis miegodami, ar jie nori ilsėtis kitu būdu. Vaikai, kuriems pietų miegas yra reikalingas, tikrai gali ir turi eiti miegoti pietų miego metu. Tačiau vaikai, kuriems šis miegas jau nebereikalingas, turėtų turėti galimybę pasirinkti kitą poilsio būdą“, – teigė miego specialistė.

Kokia praktika yra taikoma užsienio šalyse? Gal Lietuva pernelyg stipriai laikosi senų tradicijų?

Anot D. Šafranauskės, didžiojoje daugumoje užsienio valstybių vaikams nuo trijų metų pietų miegas nėra privalomas.

„Vaikai renkasi kitą poilsio būdą, kuris jiems patinka: tai gali būti spalvinimas, knygelės skaitymas, konstravimas – kažkokia rami veikla. Kai kurie darželiai siūlo išeiti į kiemą, pabūti gryname ore. Taip pat dažnai yra konsultuojamasi su tėvais, nes niekas geriau už tėvus negali pasakyti, ar mažyliui pietų miegas dar yra reikalingas, ar jau nebe“, – teigė ji.

Moteris taip pat pridūrė, kad jai pačiai dažnai tenka girdėti, kad vaikai, miegantys ilgą pietų miegą, kankinasi dėl nemigos iki vėlyvo vakaro ar net nakties. Tai, anot D. Šafranauskės, sujaukia tiek visos šeimos ritmą, tiek vaiko miego kokybiškumą.

D. Šafranauskė yra sakiusi, kad mūsų valstybėje netinkamai sureguliuota ir didesnių vaikų dienotvarkė. Anot jos, net ir pamokos mokyklose jiems prasideda per anksti. Kaip, D. Šafranauskės nuomone, turėtų veikti sistema?

„Ypatingai paaugliams, kuomet keičiasi jų hormoninė organizmo struktūra ir melatoninas išsiskiria dažnai vėliau, sunku užmigti įprastu laiku, na, pavyzdžiui, 10–tą valandą vakaro. Natūraliai jiems norisi užmigti vėlai, o dėl pasikeitusio hormonų išsiskyrimo ir keltis vėliau, todėl tikrai paaugliams yra sunku 8–tą valandą būti žvaliais ir įsijungti į mokymosi procesą“, – aiškino ji.

„Turbūt būtų naivu tikėtis, kad pasikeis sistema, bet bent jau norėtųsi paskatinti tėvus ir pedagogus, kad jie suprastų, kodėl tos pirmosios pamokos paaugliams gali būti tikrai labai sunkios ir kodėl jie gali būti mieguisti ar išsiblaškę“, – teigė D. Šafranauskė.

Ar nesusijauktų pamokų tvarkaraštis, jeigu vieni vaikai pamokas pradėtų anksčiau, o kiti vėliau?

„Iš tiesų, struktūrine prasme, tai galbūt būtų nepatogų, bet žiūrint į vaikų organizmą, į patį tą geriausią, aktyviausią jų laiką, kada jie yra imliausi išmokti dalykus, tai būtų tikrai naudinga“, – tvirtino pašnekovė.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: