Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas teigia, kad nuosprendis bus skundžiamas apeliacine tvarka. Kyla klausimas, kiek procesas dar užtruks ir kada byloje bus padėtas taškas?
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Remigijus Merkevičius teigia, kad proceso trukmė gali būti įvairi, tačiau ji tikrai nesitęs tiek, kiek truko bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme.
„Priklausys nuo to, ar apeliacinis teismas nuspręs atlikti įrodymų tyrimą, ar ne“, - sakė R. Merkevičius, bet pridūrė, kad šioje situacijoje toks scenarijus menkai tikėtinas.
Jo nuomone, jeigu įrodymų tyrimas nebūtų atnaujintas, Apeliacinis teismas pirmą posėdį galėtų paskirti jau sausį ar vasarį.
Klausiamas, kada paprastai tyrimas būna atnaujinamas, teisininkas minėjo atvejus, kai teismui kyla kokių nors abejonių ar kai pirmosios instancijos teismas nepriima kokių nors įrodymų, kuriuos pateikia proceso šalys. Priežastimi atnaujinti įrodymų tyrimą gali tapti ir apeliacinės instancijos teismo nuomonė, jog kokia nors svarbi aplinkybė liko neištirta.
„Tačiau paprastai įrodymų tyrimas nebeatliekamas“, - aiškino R. Merkevičius.
Teismas galėjo neleisti reorganizuotis
Vilniaus universiteto teisininkas taip pat pripažįsta, kad Vilniaus apygardos teismas neturėjo galimybės priimti apkaltinamojo nuosprendžio kailį pakeitusiai Darbo partijai (leiboristams), nes teisiškai tai nėra ta pati Darbo partija.
„Tokioje situacijoje nebuvo galimybės priimti apkaltinamojo nuosprendžio naujai politinei partijai“, - teigė R. Merkevičius.
Teisininkas teigia, kad Baudžiamojo proceso kodeksas suformuluotas nelabai korektiškai, nes jame nepagalvota, jog baudžiamojon atsakomybė gali būti traukiama politinė partija.
„Dėl pačio reglamentavimo, tai įstatymas nėra suformuluotas labai korektiškai – kalbu apie Baudžiamojo proceso kodeksą. Nes jis suformuotas daugiau komercinę, ūkinę veiklą vykdantiems asmenims, nepagalvojant, kad politinė partija irgi gali būti traukiama atsakomybėn. Nors pagal Baužiamąjį kodeksą ji gali būti baudžiamosios atsakomybės subjektas. Tai tie du įstatymai nėra visiškai suderinti tarpusavyje“, - sako pašnekovas.
„Tačiau tašką iš tikrųjų galėjo padėti pats teismas neleisdamas reorganizuotis, bet teismas turbūt labai formaliai į tuos įstatymus pažiūrėjo: į raidę, o ne į prasmę. Todėl, matyt, dėl visų šių veiksnių – nelabai korektiško įstatymo teksto, teismo pasyvumo arba nedidelės drąsos taikyti įstatymą plačiau, negu parašyta, pagal vadinamąjį expressis verbis, turime rezultatą, kokį turime – juridinis asmuo atsakomybės išvengė“, - pridūrė R. Merkevičius.
Pasisekė V. Uspaskichui ar ne?
Klausiamas apie teismo skirtas bausmės teisiamiesiems, R. Merkevičius teigė, kad tai grynai vidutinės bausmės. Jo teigimu, tai signalizuoja, jog teismas nerado nei švelninančių, nei sunkinančių aplinkybių, išskyrus tik Vytauto Gapšio atvejį.
Teisėjai nusprendė, kad V. Uspaskichas už grotų turi praleisti 4-ius metus, Vitalija Vonžutaitė – 3-ejus, Marina Liukevičienė – vienus.
Dabartiniam Darbo partijos (leiboristų) pirmininkui Vilniaus apygardos teismas neskyrė laisvės atėmimo bausmės, bet jis turės sumokėti 35 750 litų baudą.
„Jos yra vidutinės. Jeigu žiūrėtume straipsnio sankcijas – sankcija yra iki 8 metų laisvės atėmimo už sukčiavimą. Tai 4 metai yra bausmės labai artima vidurkiui“, - sakė R. Merkevičius.
Pasiteiravus, ar sankcijų vidutiniškumą vertina kaip mažą kaltinamųjų sėkmę teismo procese, teisininkas nesutiko – jo teigimu, „darbiečiams“ bet kokiu atveju nepasisekė.
„Ne, jiems nepasisekė. Teismas pripažino padarytą nusikalstamą veiką ir skyrė bausmės vidurkį, nenustatęs nei labai didelių sunkinančių aplinkybių, nei aplinkybių, kurios lengvintų atsakomybę. Išskyrus V. Gapšį, kuriame skirta bausmė bauda net nenumatyta straipsnio sankcijoje. Tai, matyt, ten teismas rado rimtų išimtinių priežasčių, pateisinančių tokią bausmę“, - sakė teisininkas.
T. Girdenis: nuteisti pačią partiją būtų buvę sunku bet kokiu atveju
Mykolo Romerio universiteto lektorius Tomas Girdenis DELFI teigė, kad teismo paskirtos bausmės Darbo partijos (leiboristų) atstovams, jo nuomone, yra adekvačios. Tačiau, jo teigimu, nuteisti Darbo partiją kaip juridinį asmenį būtų buvę sudėtinga net jeigu ji ir nebūtų susijungusi su dukterine Leiboristų partija.
Kaip žinoma, Vilniaus apygardos teismas nutraukė bylą prieš Darbo partiją, kaip juridinį asmenį, nes jos egzistavimas pasibaigė po to, kai jis susijungė su leiboristais.
„Iš tikrųjų ta juridinių asmenų atsakomybė yra įdomus ir slidus reikalas. Po 2012 m. Aukščiausiojo Teismo plenarinės nutarties, norint įrodyti juridinio asmens kaltę reikia įrodyti ir akcininkų kaltę“, - sakė T. Girdenis.
Jo teigimu, tai lemia miglotą galimybę patraukti juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, o politinių partijų atveju iš viso nėra aišku, kas galėtų būti laikomi akcininkais.
„Su partijomis iš viso yra sunkus reikalas“, - sakė T. Girdenis.
Lektorius sako, kad kaip teisininkui jam labai apmaudu, jog juridinių asmenų atsakomybė yra išplaunama. Jo teigimu, po Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, baudžiamoji atsakomybė taikoma tik mažoms įmonėms, kurių direktorius, pavyzdžiui, yra ir akcininkas.
Klausiamas apie teismo nustatytas įkalinimo bausmes Darbo partijos įkūrėjui V. Uspaskichui, parlamentarei V. Vonžutaitei ir buvusiai „darbiečių“ buhalterei M. Liutkevičienei, teisininkas svarstė, kad pagal egzistuojančią praktiką įkalinimo bausmės atitinka vidurkį.