Vos įėjus į pastatą matyti, kad šauliai čia kurtis pradėjo neseniai – šauliams būtinos erdvės dar ruošiamos, o ir ant durų dar prikabintos policijos lentelės, tad ir šalių vado duris dar žymi užrašas „Viršininkas“. Tame pačiame kabinete, kur dabar sveikinamės su šaulių vadu, anksčiau buvo įsikūręs policijos komisariato viršininkas.
Užrašai ant durų – nereikšminga detalė, kuri bus pataisyta vėliau, tačiau patalpos jau suskirstytos šaulių reikmėms, tad ant durų galima pamatyti baltus popieriaus lapus, ant kurių tiesiog ranka parašyta, kam bus skirta viena ar kita patalpa.
Mjr. M. Milius Delfi laidai „Ar galiu užeiti?“ pirmiausia aprodė administracinį korpusą. „Čia yra štabo patalpos. Ateityje čia, viename kabinete, bus įrengtas taktinis operacijų centras, kur įvykus kokiai nors ekstremaliai situacijai būtų galima susirinkti štabo darbuotojams, turėsime ten žemėlapius, stendus, ekranus, kur visa informacija suplaukia ir priiminėjami sprendimai“, – pasakojo Vilniaus apskrities šaulių vadas. Čia taip pat yra ir posėdžių, susirinkimų salės.
Pastatas, kuriame dabar kuriasi šauliai, anksčiau vilniečiams buvo pažįstamas kaip policijos komisariatas. Vilniaus apskr. šaulių vadas pabrėžė, kad tiek policija, tiek šauliai šį pastatą nuomojasi. „Pastatas nepriklausė policijai, policija nuomojosi. Tiesiog policijai išsikrausčius, mes išsinuomojome šias patalpas iš privačių savininkų“, – kalbėjo vadas, aprodydamas erdves, kuriose jau vyksta užsiėmimai, tai auditorijos teoriniams mokymams. Planuojama įrengti auditorijas ir dronų operatoriams, taip pat bus rengiami ir medicininės pagalbos teikimo mokymai.
Pastato pirmame aukšte yra įrengti ir kabinetai, kuriuose anksčiau dirbo policijos pareigūnai, dabar jie bus skiriami padalinių vadams. „Padalinio vadas yra visuomenininkas, kuris vadovauja kuopai ar atskirajam būriui. Kuopa yra apie šimtas žmonių. Pas mus dažnai būna du-trys šimtai žmonių kuopoje, – paaiškino vadas. – Tokie vadai turėtų vietą, kur ateina ir gali dirbti, bus internetas, darbo stalas. Kiekvienam kuopos vadui – metalinė rakinama spinta, kurioje galėtų susidėti savo įvairius daiktus, dokumentus ir panašiai. Šiandien visa tai žmonės laiko savo namuose ir kartais tikrai tos vietos trūksta, veiklos nevyksta, nes trūksta patalpų. Dabar tos galimybės žymiai padidėja išsinuomojus šias patalpas.“
Šiais metais prie Vilniaus apskrities šaulių prisijungė kiek daugiau nei 350 naujų narių. Mjr. M. Milius teigia, kad susidomėjimas šaulių sąjunga buvo matomas ir anksčiau, ne tik 2022 metais.
„Išskirčiau tokius kelis etapus. Iki 2014 metų, iki Krymo aneksijos, rinktinė atrodė maždaug taip: 800 šaulių, iš kurių apie 500 buvo jaunimas. 2014 metais pasikeičia situacija taip, kad rinktinė padidėja nuo 800 iki 2000, jaunimo išlieka maždaug tiek pat, bet labai padidėja suaugusiųjų skaičius ir suaugusiųjų amžius - 30-40 metų. Tampame visiškai kitokia organizacija, - pasakoja vadas. - Paskui tas augimas buvo nuoseklus, po 400 šaulių padidėdavo visa rinktinė. Būdavo išbraukiamų, priimamų, bet priėmimas būdavo apie 400. 2022 metų vasario mėnesį pasikeičia situacija ir per 2022 metus rinktinė padidėjo pusantro tūkstančio.“
2023 metais naujų narių buvo kiek mažiau, bet vis tiek daugiau nei ankstesniais, ramiais metais. Šiandien Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo (Vilniaus apskrities) 10-ąją rinktinę sudaro kiek daugiau nei 4000 šaulių ir tai didžiausia šalies rinktinė.
Tęsiant pasivaikščiojimą po šaulių būstinę, vadas aprodė ir rūsį, kuriame policija anksčiau buvo įsikūrusi laikinojo sulaikymo kameras, taip pat apklausos bei atpažinimo kambarius. Kai kurios erdvės bus naudojamos ginklų saugojimui, o atpažinimo kambarys liks tiesiog sandėliu, nors jame įrengtas stiklas, per kurį vienoje pusėje esantis asmuo nemato kitoje pusėje esančio asmens.
Čia sudėtos ir dėžės su ginklais, tačiau mjr. M. Milius iš karto įspėja, kad tai nėra tikri ginklai. „Čia netikri ginklai, vadinami airsoftiniai ginklai. Juos naudojame pratyboms“, – pasakojo vadas. Vieną jų jis leido paimti į rankas ir Delfi žurnalistei, tačiau pasakojo, kad šauliai mokymus pradeda susipažindami su tikrais ginklais.
Buvusiose laikinojo sulaikymo kamerose šauliai ketina įsirengti ginklines. „Šauliai gali patys įsigyti ginklą. Tam, kad įsigytų ginklą, turi baigti bazinį šaulio įgūdžių kursą ir išlaikyti ginklo šaulio tarnybai egzaminą“, – paaiškino vadas ir pridūrė, kad asmeninius ginklus turintys šauliai juos gali naudoti ir pratybose.
„Šaulių sąjunga kaip organizacija taip pat turi ginklų, – kalbėjo mjr. M. Milius ir įvardijo, kad neseniai jų ginklines papildė pusantro tūkstančio automatinių šautuvų, kurie bus išdalinti šauliams. – Tai bus šaulių sąjungos disponuojami ginklai, kurie duodami tiems šauliams, kurie dalyvauja pratybose, bet neturi savo ginklo.“
Norint tapti šauliu reikia užpildyti registracijos formą ir laukti skambučio. Tiesa, yra kelios sąlygos norint prisijungti: šauliu negali tapti asmuo, dalyvavęs veikloje prieš Lietuvos valstybę, jei asmuo įstatymų numatyta tvarka yra uždraustų organizacijų narys, yra teistas už tyčinius nusikaltimus, per paskutinius penkerius metus yra pašalintas iš valstybės politiko pareigų ar atleistas iš tikrosios karo tarnybos, taip pat, jei per paskutinius 10 metų pašalinti iš Lietuvos šaulių sąjungos už šiurkščius drausminius nusižengimus.
Jaunuoju šauliu galima tapti nuo 11 metų, o prie suaugusiųjų jungtis nuo 18. Amžiaus apribojimas šauliams netaikomas.
O kiek kainuoja tapti šauliu? „Kartais man tenka išgirsti, kad būti šauliu yra brangu, yra toks net posakis – bajorų kariuomenė, – kalbėjo M. Milius. – Tai yra savotiškas mitas, šauliu gali tapti bet kuris ir iš esmės nėra reikalaujama, kad jis įsigytų tą uniformą, nes yra veiklų, kur galima dalyvauti be uniformos. Nebūtina įsigyti ginklo. Be pačiam įsigijus uniformą, įsigijus ginklą, atsiveria daugiau galimybių.“
M. Milius teigė, kad ir pati sąjunga įsigyja šiek tiek uniformų, amunicijos ar ginklų, kuriuos gali padalinti tiems šauliams, kurie jų neturi, o pratybose dalyvauja. „Visų aprūpinti negalime, todėl dauguma šalių viską perka iš savo lėšų“, – kalbėjo vadas.
Paklausus, kiek kainuoja įsigyti šaulio uniformą, vadas teigė, kad tai priklauso nuo daugelio dalykų. „Yra uniforma, kuri kainuoja 50 eurų, yra uniformos iš geresnės medžiagos, labiau funkcionalios, jos be striukės gali kainuoti 300-400 eurų, striukė dar 150 eurų. Batai, jie gali kainuoti 30 eurų, gali 150 eurų. Kiekvienas pagal savo norus ir galimybes, – uniformos kainą skaičiavo vadas. – Ginklas vidutiniškai 1500 eurų toks pradinis, jei tai ilgas ginklas, pistoletas – 500-600 eurų, šoviniai papildomai, apie 50 centų už šovinį, šalmas apie, bijau sumeluoti, bet irgi bus keletas šimtų eurų, neperšaunama šarvinė liemenė dar 150 eurų, jeigu dar pirksite optiką, tai taikikliai, žiūronai, termovizoriai – kiekvienas daiktas dar po kelis šimtus eurų. Yra šaulių, kurie išleidžia dešimtis tūkstančių, yra šaulių, kurie puikiai dalyvauja mūsų veiklose nieko neišleidę.“
Be uniformos, ginklų ar amunicijos, kiekvienas sąjungai priklausantis suaugęs narys privalo susimokėti stojamąjį mokestį – 5 eurus, o vėliau kas metus mokėti ir nario mokestį – 12 eurų. Nemokantys nario mokesčio – išbraukiami iš sąrašų.
Tačiau svarbiausia, siekiant prisijungti prie šaulių - noras. „Pirmiausia reikėtų atsakyti sau, kas yra šaulių sąjunga, kaip ji gali būti man naudinga ir kaip aš jai galiu būti naudingas“, - kalbėjo M. Milius.
Rinktinės vadas aprodė ir daugiau patalpų - gyvenamąjį korpusą, planuojamą šaudyklos erdvę, valgyklos patalpas ir dar daugiau erdvių, kurios jau artimiausiu metu bus pritaikytos šaulių reikmėms. Nuo kovo naujoje būstinėje besikuriantys šauliai planuoja svarbiausius dalykus įgyvendinti per kelis mėnesius.
Pasivaikščiokite naujoje Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-oji rinktinės būstinėje kartu su Delfi laida „Ar galiu užeiti?“: