„Pirmoje kadencijoje metiniuose pranešimuose buvo labai daug kritiškų akcentų vidaus valdžios institucijoms, pabrėžiama kova su oligarchija. Šįkart identifikuoti skauduliai: sveikatos apsaugos sistema, vaikai, valdžios institucijų susvetimėjimas, bet bendra linija buvo ėjimas į priekį ir Lietuvos artėjimas prie išsivysčiusių valstybių klubo“, – pastebėjo jis.
Politologo teigimu, taip D. Grybauskaitė siekia įkvėpti visuomenę ir jos pasitikėjimą valstybe, parodyti, kad visi gali prisidėti prie Lietuvos kūrimo.
Tačiau prezidentė nepamiršo ir rimtų šalies šalies problemų. Pavyzdžiui, sakė, kad kova su korupcija daug kur tėra formalumas.
„Būtų keista, jei valstybės vadovas kalbėtų tik apie pozityvą, neidentifikuodamas problemų, kurios egzistuoja, tačiau šįkart tai buvo labai proporcingai padaryta ir, manyčiau, kad šiame metiniame pranešime labai neblogai buvo išpildyta valstybės vadovo funkcija – parodyti pozityvias tendencijas, bet aiškiai identifikuoti egzistuojančias problemas“, – aiškino M. Jastramskis.
„Apie „medžiotojų būrelius“ buvo užuominų, nors ir neskirta tam daug dėmesio, bet ganėtinai subtiliai buvo užsiminta, kad tam tikrų iniciatyvų nereikia padaryti greitai, nepasitarus su visuomene ir neištyrus jų galimo efekto. Be to, prezidentė pastebėjo, kad partijos vis dar išlieka uždaros ir tarnauja savo interesams“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Politologas taip pat sakė, kad D. Grybauskaitės retorikoje šį kartą buvo mažiau karingumo ir kategoriškumo.
„Prezidentė vis labiau imasi valstybės vadovo vaidmens, kuris stengiasi suvienyti, o ne nukirsti kirviu, kaip yra ar nėra, apimti kuo daugiau sluoksnių. Ir tai visai neblogai pavyko šiame pranešime“, – apibendrino politologas.
Kreipimasis į žmonių jausmus
Su tuo, kad prezidentės kalba šį kartą buvo ramesnė sutiko ir VU TSPMI docentas Kęstutis Girnius: „Net ir kalbėdama apie Rusiją, kur ji tikrai nevynioja reikalų į vatą, dabar gana nuosaikiai pasisakė“.
Politologas pabrėžė, jog šis pranešimas buvo kreipimasis į Lietuvos žmonių jausmus, patriotizmą, atsakomybės jausmą ir net nebuvo oligarchų puolimo.
Tačiau K. Girnius nesutiko su M. Jastramskio požiūriu, jog šis pranešimas buvo ypač pozityvus.
„Prezidentė išvardijo bėdas, kurių yra daug. Daugeliu atžvilgiu esame atsilikę net ir nuo Latvijos ir Estijos, kalbant apie pensijas, minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), kitas socialines garantijas“, – sakė jis.
K. Girnius teigė labiausiai pasigedęs konkrečių pasiūlymų. Pavyzdžiui, kaip D. Grybauskaitė spręstų dvigubos pilietybės, MMA didinimo klausimus.
„Be to, nepasakė, ką pati ketina padaryti per artimiausius metus, kad galėtume kitą kartą įvertinti, ar jai pavyko, ar ne“, – kalbėjo politologas.
R. Valatka: tai katastrofa
Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka komentuodamas prezidentės metinį pranešimą pareiškė, kad „skysčiausia jo vieta“ skirta užsienio politikai.
G. Nausėda: man buvo svarbi jos nuomonė vienu klausimu
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad iš metinio pranešimo matyti, jog prezidentės D. Grybauskaitės nuomonė dėl socialinio modelio yra „santūriai teigiama“, tačiau prastas modelio pateikimas neturėtų tapti kliūtimi jo įgyvendinimui. Pasak jo, mažai kalbėdama apie energetikos sektorių, šalies vadovė parodė, jog čia nebėra poreikio radikalioms reformoms.
„Manau, kad tai buvo problemas įvardijantis pranešimas, mažiau koncentruojant dėmesį į problemų sprendimo kelius. Man buvo svarbu išgirsti prezidentės nuomonę socialinio modelio įgyvendinimo klausimu. Manau, kad ta nuomonė yra santūriai teigiama. Matyt prezidentei užkliūna, kad modelis pateiktas visuomenei staiga, prieš tai nediskutavus išsamiau ir neįtraukus socialinių interesų į šitų pasiūlymų svarstymą. Sutinku su tuo, bet ši aplinkybė neturėtų užkirsti kelio paties socialinio modelio įgyvendinimui Lietuvoje“, - BNS sakė Gitanas Nausėda.
Prezidentė metiniame pranešime tvirtino, kad dideliu ekonomikos stabdžiu tapo nelanksti darbo rinka, o Vyriausybė turi iš mokslininkų pasiūlytų priemonių atsirinkti ir įgyvendinti bent kelias reikšmingiausias darbo santykiams liberalizuoti.
G. Nausėda tvirtino, jog prezidentė nedaug kalbėjo apie energetikos strategiją ir jos planus, užsimindama tik apie baigtą : suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą bei baigiamą elektros jungtį su Švedija bei Lenkija. Tokia prezidentės pozicija rodo teigiamą tendenciją, kad energetikos sektorius yra vienas iš nedaugelio, kur radikalioms reformoms ar projektams nebėra poreikio, sakė analitikas.
„Aš galbūt būčiau daugiau pasigedęs receptų problemoms spręsti, tačiau galimas dalykas, kad prezidentė sąmoningai pasirinko tokią poziciją ir laikyseną, konstatuodama faktą, jog už vidaus politiką pirmiausia atsakinga vykdomoji valdžia - konkrečiai Vyriausybė. Ji tiesiog įvardino tikslus, problemas, palikdama konkrečias priemones įgyvendinti Vyriausybei“, - sakė G. Nausėda.
Pasak jo, metiniame pranešime nepateikus problemų sprendimo būdų, gali būti, kad jis neturės didelės įtakos politiniame Lietuvos gyvenime.
„Kyla iš esmės klausimas, kiek paveikus metinis pranešimas kaip politinis instrumentas, siekiant daryti įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui ir pakreipti jį sąmoningai viena ar kita linkme. Mano nuomone, jis yra daugiau skirtas, kad pažadintų visuomenę ir padidintų jos budrumą, tačiau to nereikėtų traktuoti kaip detalios programos konkretiems veiksmams įgyvendinti. Bent jau taip susiklostė tokia praktika pastaruoju metu“, - tvirtino G. Nausėda.
Prezidentė metiniame pranešime taip pat sakė, jog greitesniam šalies ekonomikos augimui ir verslo plėtrai trūksta tik kryptingų sprendimų, be to, reikia atidžiau stebėti, kur ir kam leidžiami valstybės biudžeto pinigai.