Pasak moters, paskambinusi ir apie dvidešimtmetį sūnų pranešusi buvusi slapta jo draugė „sūnaus vardu atgaline data prisiteisė per 14 tūkst. litų už jo išlaikymą. Dar po 400 litų kas mėnesį atskaičiuojama pagal kitą ieškinį - profesinėje mokykloje besimokančiam sūnui“.
Dalinį nedarbingumą turinčiai Irenai ir kaip tik tuo metu be darbo likusiam jos vyrui teismo nuosprendis buvo smūgis žemiau juostos. Nemokus „istorijos kaltininkas“ išieškojimui perduotas antstoliams. Per juos už nesantuokinį sūnų šeima jau sumokėjo 9 tūkst. litų, bet tai skolos nesumažino. Dėl mokesčių antstoliams skola išaugo iki 23. tūkst. litų.
Vyras graužiasi ir kasdien geria vaistus
Irena neteisina vyro, pyksta, kad kol ji augino vaikus, ėjo į kairę, bet kaltina ir buvusią jo draugę, kuri „ne mergaitė buvo, kai su vedusiu susidėjo“.
„Kaip dabar sužinojau, ji visą gyvenimą šantažavo mano vyrą, eidavo į darbą ieškoti, sakydama, kad jei nebus su ja, pasakys man. O kai kantrybė trūko, po 20 metų paskambino man ir pranešė, kad su juo turi vaikelį“, - pasakojo šeštą dešimtį baigianti vilnietė, pridurdama, kad tokias moteris reikia bausti ir sodinti į kalėjimą - už 20 metų tylos ir sugadintą gyvenimą.
Dabar Irena iš principo neapleidžia savo vyro, kuris „po šaukimo į teismą vien vaistus geria ir graužiasi iki savižudybės”.
„Tai reikėjo iš karto pranešti, kad turi su mano vyru vaiką, kad jis apgavo, ar kaip ten buvo. Gal mūsų visų gyvenimai būtų kitaip susiklostę. Bet ne – dvidešimt metų ji ta situacija naudojosi, ardydama šeimą, o dabar sugalvojo dar ir pinigus pasiimti“, - piktinosi DELFI pašnekovė.
„Sakyčiau, ji pasirinko labai gerus laikus, kada iš vyro galima išrauti visus pinigus. Ir jeigu dabar mes išsiskirtume, iš jo atimtų viską: liktų tik konteineris“, - įsitikinusi Irena.
Tėvystę patvirtino genetikai
Kad draugės sūnus tikrai nuo jo, patvirtino genetikai. „Tada ji (vyrą-DELFI) padavė į teismą, bet vaiko vardu, siekdama atgaline data už trejus metus prisiteisti daugiau nei 14 tūkst. litų ir kas mėnesį dar po 400 litų. Dabar tam sūnui 21“, - pasakojo du vaikus su vyru sugyvenusi vilnietė.
Irenai minėto dydžio skola – baisūs pinigai. Ypač turint omenyje, kad laikotarpiu, už kurį buvo priteisti, jie augino mokinę dukrą ir studentą sūnų, o vyras neturėjo darbo. Panaikinus organizaciją jis kurį laiką buvo priverstas gyventi iš pašalpos.
„Sužinojus, kad vyras turėjo meilužę ir yra dvidešimtmetis sūnus man buvo šokas. Labiausiai įskaudino, kad pundą popierių apie jos skolas, nesantuokinio sūnaus nusikaltimus ir teistumus atnešė tiesiai į mūsų namus. Suprantu, kad ten būtų buvęs kvietimas į teismą, bet dukrai buvo įteikta viskas. Ji ir dėl šito vos baigusi mokyklą išvažiavo į Angliją”, - jaudinosi DELFI pašnekovė.
Su vaikais liko kvailių vietoje
Irenai nesuprantama, kad žmogus gali tiek slapukauti, šantažuoti vyrą, o kai prispaudžia gyvenimas, skolos už butą - sugalvoja pasinaudoti vaiku, kad išrautų šeimos pinigus.
„Kaip man pasakė advokatas, aš su vaikais šitoje situacijoje likom kvailių vietoje, nes, jo žodžiais, teisėjas neįsigilino į bylą“, - sakė vilnietė.
Pasak Irenos, teismas jiems priteisė „viską, ko ta moteris prašė“. Tačiau kodėl nebuvo atsižvelgta į tai, kad jų pačių vaikai mokėsi, vyras buvo bedarbis, o ji turi 50 proc. nedarbingumą, jai nesuprantama.
Pasak Irenos, dabar tuos tūkstančius gauk iš kur nori. „Ar galima normalioje valstybėje, kur atlyginimai tokie maži, toks žemas pragyvenimo lygis, iš žmogaus reikalauti iš karto sumokėti tokią sumą? O kai iš karto nesumoki, perduoda antstoliams, kurie dar priskaičiuoja visokių procentų“, - piktinosi moteris.
Po pusės metų nuo teismo Irenos vyrui pavyko įsidarbinti. Tačiau „nuo 1400 litų algos net pusė sumos buvo atskaičiuojama nesantuokiniam sūnui“.
„Mūsų šeimai likdavo tik 700 litų. Dabar jau esame išmokėję 9 tūkst. , tačiau su visais mokesčiais antstoliams liko dar apie 20 tūkst., nes kuo ilgiau neišmoki priteistos sumos, tuo labiau kyla antstolių mokesčiai ir jie vis daugiau nusiskaičiuoja“, - aiškino vilnietė.
Antstoliai: vienašališkai atleisti replių negalim
Kaip DELFI informavo Lietuvos antstolių rūmai, antstolio išieškomos skolos papildomai mokėtina suma už priverstinį išieškojimą didėja tuo labiau, kuo ilgiau trunka procesas, nes antstolis priverstas atlikti daugiau procesinių veiksmų, už kuriuos nustatytos vykdymo išlaidos.
Išieškant skolą antstolio vykdymo išlaidų daugėja, jos indeksuojamos dėl formalizuotų vykdymo veiksmų, kurie turi savo kainą.
„Vienas kelias - belstis į išieškotojo širdį ir sudaryti taikos sutartį dėl, pavyzdžiui, mokėjimo dalimis“, - komentavo Antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė, pridurdama, jog antstolio gali ir nebūti, jei pusė, kuri pateikė priverstiniam išieškojimui, patiki mokėtojo geranoriškumu, kad jis tikrai mokės pagal susitarimą ir iš antstolio atsiimti mokėjimo dokumentą.
Pasirašius taikos sutartį antstoliai atsižvelgia į jos reikalavimus. „Tačiau vienašališkai pats antstolis atleisti replių negali, nes tada jį spaus kita pusė, kuri į jį kreipėsi dėl skolos išieškojimo“, - sakė Antstolių rūmų atstovė.
Pretenduoja ir į namo dalį
Irena piktinosi, kad į tokią situaciją papuolusiam žmogui neduodama laiko, kad galėtų surinkti reikalaujamą sumą ar per kokius trejus metus ją išmokėtų. „Bet ir tai – jei tu neturi darbo arba uždirbi minimumą, kaip gali tokią sumą surinkti? Aš niekaip to negaliu suprasti“, - sakė moteris.
Dar viena problema, kurios nepavyko išspręsti šeimai – vyro bandymas dalį namo padovanoti kartu gyvenusiam sūnui.
„Tokia buvo močiutės valia. Namo dalis buvo padovanota dar tuomet, kai mūsų turtas nebuvo areštuotas. Tačiau ji, apie tai sužinojusi Registrų centre, padavė į teismą. Manau tikslas buvo tą namo dalį perimti už 14 tūkst. litų skolą“, - mano Irena.
Moteris piktinosi, jog teismas, užuot „atsižvelgęs, kad jau pirmą kartą teisėta šeima buvo apgauta, skola buvo priskaičiuota neatsižvelgiant į kartu gyvenančius vaikus, vėl palaikė aną pusę“.
Dukra vietoje studijų uždarbiauja
„Mes – šeima – esame niekas. Pagal taisykles, pusę vyro užmokesčio turėjo dalyti trims vaikams po lygiai, bet priteisė tik vienam. Nuo algos pradėjo atskaičiuoti pusę, labai trūko pinigų, todėl baigusi mokyklą dukra buvo priversta išvažiuoti dirbti į Angliją“, - pasakojo vilnietė.
Irenos įsitikinimu, buvusi vyro draugė, siekdama savo tikslų, pasinaudojo visomis įmanomomis galimybėmis, be to, kažkas jai padėjo.
„Aišku, prisidėjo ir tai, kad jos skolos už bendrabučio kambariuką viršijo 13 tūkst. litų. Bet mes, turėdami du vaikus, kartais nevalgę būdavom, kad tik už butą susimokėtume. Kaip leisti, kad tokios skolos pasidarytų. Ar už vieną kambariuką negalima susimokėti, jei tvarkingai gyveni? Bet tokiems žmonėms mūsų valstybei – pirmenybė, o normalioms šeimoms - kas lieka“, - teismais nusivylusi Irena.
Nemokamo advokato nebeimtų
Į nepavydėtiną situaciją papuolusiai vilnietei susidaro įspūdis, kad antstolis tai pinigų traukiklis: „Geriau jų išvengti. Bet tiesiogiai susitarti neišeina: ji nori, kad visi pinigai būtų tą pačią dieną, o iš kur mes paimsim?“
Paklausta, ką darys dėl augančios skolos, Irena pripažino, jog laikas nėra jų sąjungininkas: „Jei neatiduosim skolos, ji augs ir augs, gali ir iki 50 tūkst. litų išaugti“.
DELFI pašnekovės patirtis parodė, jog tokiuose reikaluose būtinas geras advokatas. „Iš kur tai galėjom žinoti – niekada gyvenime nieko bendro neturėjome su teismais, apskritai nežinojom, kas tas advokatas ir kur jo ieškoti. Kadangi vyras buvo be darbo, davė jam nemokamą. Bet kas iš to – antrą kartą tikrai valstybės advokato neimtų.
„Už aną pusę advokatai labai stipriai kovojo, o mūsų – ne. Jeigu advokatai sako, kad neieškotume tiesos, nes kuri pusė paduoda į teismą, ta ir laimi, tai ko norėti“, - teismais nusivylusi moteris.
Ją guodžia tai, kad sunkumai neišardė šeimos: „Gerai, kad esam kartu, turim palaikančių giminių. O jei jis vienas būtų – prapultis, privestų iki savižudybės“ , - sakė Irena, su advokato pagalba siekianti taikos sutarties su buvusia vyro drauge, kad skola jai būtų išmokama ne per antstolius, o tiesiogiai.