DELFI šaltiniai atskleidė iki šiol niekur neskelbtus ir labai slepiamus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų buvusiam Seimo nariui E. Masiuliui pateiktus oficialius įtarimus.

Įtarimuose E. Masiuliui ir R. Kurlianskiui teigiama, kad, įtariama, parlamentaras Seime sutiko balsuoti bei daryti įtaką kitiems Liberalų sąjūdžio nariams už koncernui palankų sprendimą dėl projekto, kuriuo numatyti magistralinio kelio Vilnius-Utena projektavimo, rekonstrukcijos ir dangos stiprinimo bei priežiūros darbai, priėmimo.

Šio projekto vertė – daugiau kaip 169 mln. Eur.

Šio kelio remonto darbų įstatymo projektas Seime buvo svarstomas dar nuo 2014 m., o praėjusių metų gruodį Seimas nutarė, kad šis kelias turi būti rekonstruotas bei prižiūrimas viešos ir privačios partnerystės būdu.

Kelias Vilnius-Utena

Seimas yra nustatęs, pagal valstybės ir privataus sektoriaus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius-Utena“ valstybė prisiims ne didesnius kaip 169 mln. 300 tūkst. Eur (su PVM)

Kaip yra skelbęs Seimas, šio projekto apimtis – kelio Vilnius-Utena ruožas nuo 21,50 iki 93,65 km (72,15 km), partnerystės sutarties laikotarpis – 13 metų.

Šį projektą įgyvendina Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Šiai ministerijai anksčiau E. Masiulis yra vadovavęs.

Tačiau, atrodo, kad koncernas „MG Baltic“ nebuvo suinteresuotas, kad šis Seimo projektas būtų įgyvendintas – priimant šį įstatymą E. Masiulis susilaikė. Balsavimo metu taip pat susilaikė tos pačios frakcijos nariai Dalia Kuodytė, Andrius Mazuronis, Vitalijus Gailius, Arminas Lydeka, Gintaras Steponavičius ir Dalia Teišerskytė.

Kelio Vilnius-Utena remontas
Už tai, kad projektas nebūtų įgyvendintas, balsavo Kęstutis Glaveckas, Šarūnas Gustainis ir Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tuo metu Eugenijus Gentvilas balsavime nedalyvavo.

Kam bus patikėti kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos darbai, dar nėra nuspręsta.

Aistros dėl paminklo J. Basanavičiui

STT įtarimuose taip pat nurodyta, kad E. Masiulis pokalbių su R. Kurlianskiu metu esą buvo įsipareigojęs paveikti Vilniaus miesto tarybos narius – kad iš tarybos posėdžių darbotvarkių išnyktų klausimas dėl paminklo Vasario 16 d. akto signatarui daktarui Jonui Basanavičiui statymo.

Savivaldybė mano, kad jis turėtų būti statomas prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos, kur 1905 m. įvyko Didysis Vilniaus Seimas. Tuo metu Kultūros ministerija praėjusiais metais nutarė, kad paminklas J. Basanavičiui turėtų stovėti Konstantino Sirvydo skvere.

Apie šį projektą plačiai DELFI konferencijoje buvo pasisakęs Liberalų sąjūdžio narys, Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

„Priimti sprendimai yra priešingi, negu kad viešumoje ar neviešumoje kalbėjo ir norėjo „MG Baltic“. O visa istorija tokia: natūralu, kad 2018 m. norime, jog atsirastų J. Basanavičiaus paminklas ir aš, kaip suprantu priešistorę iki kol tapau meru, tai ar nacionalinio muziejaus vadovė, ar Vyriausybė susitarė, kad reikėtų, jog atsirastų tas paminklas už privačias lėšas. Kažkokiu būdu ten atsirado „MG Baltic“, kas iš esmės normalu būtų, kad jie finansuos tą paminklą. (…)

Procesas vyksta ir koncernas pasiruošęs tą mecenuoti. Šioje vietoje pasireiškė du diskusijos objektai: pirmas, ar tikrai šitas paminklas yra geriausias? Ir šiuo atveju aš laikiausi tos pozicijos ir taryboje prieštaraujant opozicijai, bet taryboje priėmėme sprendimą, kad paminklui vis dėlto turi būti konkursas. Ir tada po konkurso paaiškės, koks tas paminklas turi būti. Čia yra labai svarbu. Beje, kalbėdamas su koncerno atstovais sakiau: „Klausykite, tikiuosi, jūs vis tiek tame konkurse dalyvausite“.

Aš tikiuosi, kad bus geresnis paminklo modelis, bet jeigu nebus, tai šitas bus geriausias. Tai vienas dalykas – koks bus paminklas. O antras dalykas, dar daugiau intrigų kėlęs, tai yra vieta. Nes „MG Baltic“ koncernas ir Nacionalinio muziejaus direktorė labai protegavo K. Sirvydo skvero vietą, tuo tarpu, kaip žinia, aš irgi galiausiai pasirėmiau specialistais (savivaldybės ir kitais), kad vis dėl to priešais Filharmoniją ta aikštė, kuri bus suformuota ir greičiausiai pavadinta J. Basanavičiaus vardu, kad tenai turėtų būti paminklas.

Apie K. Sirvydo skverą labai tokios įdomios legendos ir istorijos sklandė. Ką aš girdėjau ir iš verslininkų: jeigu nepastatysim ten J. Basanavičiaus paminklo, tai žiūrėkit ten kažkas namus užstatys. Tai aš galiu pasakyti kategoriškai -nioliktą ar dvidešimt kažkelintą kartą, kad esu pats pirmasis, kuris Kultūros ministerijai Senamiesčio tvarkymo planui pateikė pastabas, kurių pirmoji ir antroji yra tokia, kad nereikia jokio užstatymo K. Sirvydo skvere ir Vokiečių gatvėje, neturi ten būti užstatymo. Tai aš nežinau, kokios ten sąmokslo teorijos, bet faktas yra „MG Baltic“ koncernas siūlė vieną vietą, mano paties iniciatyvą pasiremiant specialistų išvadomis yra pritarta savivaldybėje visiškai kitai vietai.“

Pinigus įdėjo į alkoholinio gėrimo dėžutę

Kokią konkrečią naudą paperkant E. Masiulį galėjo turėti „MG Baltic“, STT pateiktuose įtarimuose nenurodyta. Tačiau akivaizdu, kad klausimas dėl J. Basanavičiaus paminklo vietos parinkimo iš Vilniaus miesto tarybos darbotvarkės nebuvo išbrauktas, o įstatymas dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos Seime buvo priimtas. Gali būti, kad „MG Baltic“ pastarąjį projektą planavo pakeisti arba, pasinaudodami daroma įtaka, laimėti konkursą dėl darbų atlikimo.

E. Masiuliui pinigai buvo perduoti gegužės 10 d., apie 16 val., prie Seimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Juos, įtariama, R. Kurlianskis įdėjo į suvenyrinę alkoholinio butelio dėžutę. Ją gavęs E. Masiulis išėjo tvarkyti reikalų į Seimą, o pinigus paliko automobilyje – juos netrukus pažymėjo slaptą operaciją atlikę STT pareigūnai.

E. Masiulis apklaustas, o R. Kurlianskis buvo sulaikytas gegužės 12 d., pas tuometį Seimo narį namuose buvo rasta net 250 tūkst. Eur. Dabar iš Seimo ir partijos pasitraukusiam E. Masiuliui pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo, neteisėto praturtėjimo ir prekybos poveikiu. Tuo metu R. Kurlianskis įtariamas papirkimu, prekyba poveikiu ir disponavimu valstybės paslaptį sudarančiu dokumentu – per kratą pas jį rasta Valstybės saugumo departamento (VSD) Panevėžio apygardoje dar 2012 m. pasirašyta pažyma su užrašu „Slaptai“.

R. Kurlianskis slapta buvo sekamas nuo praėjusių metų rugsėjo 23 d. – pareigūnai atliko ne tik operatyvinį jo stebėjimą, bet ir slapta klausėsi telefoninių pokalbių. Antradienį teismas nutarė verslininką paleisti į laisvę – jam skirtas namų areštas dviem mėnesiams, be to, jam uždrausta bendrauti su E. Masiuliu.

Pirmadienį STT ir Generalinė prokuratūra pranešė, kad R. Kurlianskis esą galėjo duoti kyšį ir „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui. Tiesa, ne grynaisiais pinigais. Dėl to R. Kurlianskiui artimiausiu metu turėtų būti pareikšti įtarimai, be to, prokurorai sieks, kad Seime būtų panaikinta ir V. Gapšio neliečiamybė.

Tačiau tai dar ne viskas – DELFI šaltiniai sako, kad šioje politinės korupcijos byloje gali figūruoti ir daugiau politikų pavardžių.