Istorijos herojus sako neturįs konkrečių įrodymų, tačiau nuojauta kelia nerimą: „Dabar pergalvoju visą mūsų gyvenimą ir manau, kad ji galėjo nuo manęs nuslėpti tiesą“. Tuo tarpu žmona ginasi ir ragina abejones išsklaidyti DNR tyrimais. Tačiau Audrius nėra tikras, kad tai darys: „Nenoriu skaudinti vaikų, kad ir kaip ten būtų, jie mane laiko tėvu.“

Audriaus sutuoktinė DELFI patvirtino, kad pritartų DNR tyrimui, nes pavargo nuo įtarimų, kuriais terorizuojama ir ji, ir vaikai. „Aš žinau, kas mano vaikų tėvas, o jeigu jam neaišku – tegu aiškinasi“, – į kalbas daug nesileido moteris. Jos nuomone, vyrui tėvystės klausimas iškilo, nes gaila pinigų alimentams. - Skiriantis suabejoti, ar esi vaiko tėvas, dabar populiaru.“

Daugėja DNR nustatymų

Kaip pastebi teisininkai, Audrius – nėra išimtis. Skyrybų bylose daugėja atvejų, kai tėvai nori įsitikinti, kad alimentus moka savo vaikams.

DNR ekspertizė
Tai rodo ir atliktų DNR tėvystės nustatymo tyrimų statistika. „2012 m. teismo nutartimis Lietuvoje buvo atlikta 448 ginčytinos tėvystės nustatymo ekspertizės. Šiais metais per 9 mėnesius jau 340“, - DELFI sakė Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) Serologijos ir DNR laboratorijos vedėja Rima Baranovienė.

2010 metais teismo nutartimi iš viso buvo atliktas 361 DNR tėvystės nustatymo tyrimas, 2011 metais 329.

R. Baranovienės teigimu, Ekspertizių kiekio didėjimą lemia Lietuvos įstatymų pakeitimai dėl pašalpų gavimo. Ekspertizės skiriamos ir civilinėse bylose dėl vaiko išlaikymo priteisimo.

Tyrimas kas trečiam vyrui patvirtina – vaikas ne jo

„Kyla mintis, kad dabar skiriantis vos ne visi vyrai eina daryti tėvystės nustatymo, nesvarbu, ar yra pagrindas abejoti, kad vaikas jo, ar nėra“, – yra pastebėjusi teismo genetikė Jūratė Jankauskienė.

Pasak specialistės, nėra statistikos, kiek atvejų tėvystė būna patvirtinta, kiek paneigiama. Tačiau iš patirties galima sakyti, kad kas trečiam į VTMT besikreipusiam vyrui DNR tyrimas patvirtino, jog vaikas - ne jo.

Egzistuoja senaties terminas

„Kol nebuvo DNR tyrimų, tėvystė teismuose buvo nustatinėjama ne tik pagal liudininkų parodymus, bet ir pagal tėvų vaikų išorinį panašumą, netgi nuotraukas. Dabar tėvystę nustatyti paprasčiau“, - DELFI sakė advokatė Renata Narbutienė.

Renata Narbutienė
Tačiau, kaip pastebi teisininkė, jei vaikas yra nepilnametis ir jau paauglys, tėvystės nuginčijimas yra pakankamai sudėtingas procesas, kadangi reikia paisyti ir to vaiko interesų: „Įsivaizduokite, jis augo su žmogumi, vadino jį savo tėčiu ir staiga paaiškėja, kad jis – ne tėtis“.

„Dėl to yra nustatyta senatis vaiko tėvystei nuginčyti – vieneri metai nuo, kai sužinojo, jog nėra vaiko tėvas“, – sakė advokatė.

R. Narbutienės teigimu, taip užkertamas kelias visiems lėkti darytis DNR tyrimus, kvestionuoti tėvystę. Vaiko teisių apsaugos institucijos tokiose bylose yra labai aktyvios.

Atgavo apgaule priteistus alimentus

Advokatė R. Narbutienė minėjo jos darbo praktikoje buvusį itin skaudų atvejį: vyras vedė draugę, džiugiai sutiko žinią, kad ji pradėjo lauktis, gimus sūnui iš visos širdies jį augino, bet po skyrybų su žmona sužinojo, kad berniukas, kurį ketverius metus vadino savo sūnumi ir kurio išlaikymui po skyrybų mokėjo pinigus, iš tiesų yra ne jo.

„Sužinojęs tai, jis bandė iš buvusios žmonos prisiteisti nemažą sumą neturtinės žalos – už tai, kad ji žinojo, kas yra tikrasis vaiko tėvas, bet pareigas auginti ir rūpintis sūnumi neteisėtai perkėlė jam. Tačiau prisiteisė tik po skyrybų mokėtas vaiko išlaikymo lėšas“, - prisiminė advokatė.

Jau gali prisiteisti žalą

Kaip DELFI patvirtino Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Alina Jakavonienė, dabar tėvams, kurie patys to nežinodami augino ne savo vaikus, gali būti atlyginta patirta žala.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 metais priimtą nutartį dėl žalos, atsiradusios žinomai melagingos tėvystės pagrindu, atlyginimo A. Jakavonienė vadino viena kertinių nutarčių tėvystės nuginčijimo ir žalos atlyginimo bylose.

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, vaiko motinos elgesys, kai nuo būsimo ar esamo sutuoktinio nuslėpė artimai bendravusi su kitu vyru – biologiniu vaiko tėvu – laikomas neteisėtais ir nesąžiningais motinos veiksmais , dėl kurių asmuo, kuris nėra vaiko tėvas, patyrė žalą.

„Motina, ilgą laiką sąmoningai siekdama, kad vyras išlaikytų ne savo vaiką ir nesiimdama atitinkamų veiksmų nuginčyti jo tėvystę, laikoma kaltai neveikusia“, - sakė vaiko teisių apsaugos specialistė.

Tėvų paieškos

Pasitaiko, kad į teismą dėl vaiko išlaikymo moteris duoda vyrą, su kuriuo turėjo santykių, tačiau DNR tyrimai parodo, kad vaiko tėvas – ne jis.

„Ne vienas toks atvejis yra buvęs. Atsimenu, vienas vyras kaip tėvystės įrodymą pateikė krikštynų, kitas nuotraukas, kuriame akivaizdus jų panašumas, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo iš DNR tyrimų, jis nebuvo tikrasis tėvas“, - prisiminė advokatė.

Kada vaikas gali nesutikti su DNR tyrimais?

Pagal Civilinį kodeksą, tėvystei pripažinti senaties terminai netaikomi. Tačiau, jei dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas, pripažinimo pareiškimas neregistruojamas.

Kreiptis į teismą dėl tėvystės ar motinystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kai į teismą besikreipiantis asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis vaiko gimimo įraše arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės nuginčijimo ar nustatymo būtinas savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo dalyvavimas.

Svarbiausios – vaikų teisės

Kaip pabrėžia specialistai, tėvystės nuginčijimo bylose visų pirma ginamos vaiko teisės, iš kurių bene svarbiausia – turėti tėvą ar bent žinoti, kas jis.

Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, 2012 metais bylose dėl tėvystės nuginčijimo specialistai teismui pateikė 44 prašymus, 577 išvadas, dalyvavo 911 teismo posėdžių.

2011 metais bylose dėl tėvystės nuginčijimo Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrių iniciatyva pateikti 48 ieškiniai, 463 išvados, dalyvauta 778 teismo posėdžiuose.