Apie tokias priemones kalbama bendrame komitetų posėdyje priimtame sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos dėl Ukrainos pagrindinių principų ir Lietuvos paramos Ukrainai priemonių“.

Dokumente išsakoma parama Lietuvos Vyriausybės veiksmams, reaguojant į Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą ir keliamą grėsmę visų ES ir NATO valstybių saugumui, ir raginama toliau aktyviai tęsti paramos Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritorijos vientisumui politiką, remti Ukrainos euroatlantinės integracijos siekius ir narystės ES perspektyvos suteikimą.

Sprendime taip pat išdėstomi kriterijai, kuriais remiantis siūloma vadovautis sprendžiant klausimą dėl sankcijų Rusijos Federacijai.

Komitetai patvirtino ir naujo „Maršalo plano“ Ukrainai iniciatyvą ir ragina pradėti ES lygmens politines diskusijas su Europos Parlamentu, Europos politinėmis partijomis, ES valstybėmis narėmis, ES institucijomis dėl 2014-2020 m. ES biudžeto peržiūros, siekiant, kad šiuo metu numatyto 1 000 mlrd. eurų biudžeto iki 3 proc. būtų skirti naujam „Maršalo plano“ Ukrainai įgyvendinti.

Lietuva skyrė 175 tūkst. litų ukrainiečiams padėti

Užsienio reikalų ministerija (URM) skyrė 175 tūkstančius litų humanitarinei pagalbai nuo agresijos prieš Ukrainą nukentėjusiems Rytų Ukrainos gyventojams.

Lėšos bus pervedamos Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūrai (UNHCR), kuri teikia skubią humanitarinę pagalbą priverstinai perkeltiems ir netekusiems gyvenamosios vietos asmenims Ukrainoje, teigiama URM pranešime spaudai.

Lietuva šiemet jau yra skyrusi 709 tūkstančius litų humanitarinei pagalbai Ukrainai. Šią pagalbą sudarė priemonės reikalingos užtikrinti būtiniausias gyvenimo sąlygas iš Donecko ir Luhansko sričių perkeltiems Ukrainos gyventojams, sužeistųjų gydymui Lietuvoje bei lėšos, skirtos Rytų Ukrainoje nukentėjusių vaikų perkėlimui ir mokymuisi Lietuvoje 2014-2015 mokslo metais.

Jungtinių Tautų agentūrų duomenimis, per pastarąjį pusmetį nuo konflikto Ukrainoje nukentėjusių žmonių, kuriems reikalinga skubi humanitarinė pagalba, skaičius siekia apie 5,2 milijono. Tarp jų priverstinai perkelti ir netekę gyvenamosios vietos asmenys sudaro 450 tūkstančius o pabėgėlių į kaimynines valstybes skaičius - beveik 500 tūkstančių. Artėjant žiemai humanitarinė pagalbos poreikiai darosi dar aktualesni.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (222)