N. Puteikis yra tiek sukrėstas tėvo netekties, jog su žurnalistais nebendrauja. Jis paprašė kreiptis į jo žmoną Niką Puteikienę.

„Žinoma, jog Nagliui tėvelio netektis buvo didžiulis smūgis. Be to, reikėjo organizuoti ir laidotuves. Natūralu, jog žmogus dabar nori pabūti vienas, nors jis niekada neatsisako bendrauti su žurnalistais. Tačiau apie savo asmeninį gyvenimą, o ypač skaudžius jo epizodus, jis tikrai nėra linkęs kalbėti“, - teigė N. Puteikienė.

V. Puteikio palaikai buvo kremuoti Kėdainių krematoriume, o urna palaidota Rokantiškių kapinėse, šalia N. Puteikio mamos Zofijos kapo. Seimo nario mama amžinojo poilsio atgulė 1989 metais.

„Mano uošviui prieš trejus metus buvo daroma kraujagyslių šuntavimo operaciją ir per ją jis patyrė infarktą. Nuo to laiko Naglis su broliu Dariumi tėvą stengėsi iš naujo pastatyti ant kojų. Tačiau šios vasaros pradžioje išgirdome baisią diagnozę, kad jam – plaučių vėžys. Jis visas dienas praleido namuose, o ne slaugos ligoninėje. Tėvą prižiūrėjo ir Naglis, ir jo brolis. Uošvis iki paskutinės minutės mąstė racionaliai, stengėsi palengvinti gyvenimą kitiems, kad jį prižiūrėti būtų lengviau. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę jis dar rūpinosi, jog reikėtų įsigyti greitpuodžių, kuriuose būtų galima greičiau išvirti ar pašildyti maistą“, - prisiminė N. Puteikienė.

Ji pabrėžė, jog V. Puteikis buvo žmogus pamoka. „Jis buvo žmogus, kurio stuburo neįmanoma sulaužyti. Jis iš tų 1930-ųjų Vytautų kartos, kurie kovojo ir pasiekė, kad Lietuva būtų tokia, kokia yra dabar – nepriklausoma“, - teigė pašnekovė.

„Būdamas 15-metis Pasvalio gimnazijos moksleivis, tėtis buvo išrinktas antisovietinio keliolikos moksleivių būrelio „Žaibas“, vėliau pervadinto „Viltimi“ vadovu. Ši 14-16 metų berniukų grupė platino agitacinius lapelius, ragindami neiti į okupacinius 1946 m. rinkimus. Viename tų lapelių nupieštas paršas su Stalino ūsais. Visi šie moksleiviai LTSR Aukščiausiojo Teismo išvažiuojamoje sesijoje buvo nuteisti ir pasiųsti 10 metų į lagerį. Atsėdėjo 8 metus, paleistas po Stalino mirties 1953 m., kai buvo amnestuojami nepilnamečiai. Tėtis buvo aktyvus politinių kalinių ir tremtinių organizacijų narys, buvo ir TS-LKD nariu, bet smarkiai išgyveno ir nusivylė dėl to, kad partija pastaraisiais metais nekovojo už teisingumą ir vertybes“, - savo tinklaraštyje neseniai parašė N. Puteikis.

N. Puteikienė net neabejojo, jog V. Puteikio kovingumą, užsispyrimą, principus, ištikimybę vertybėms perėmė ir sūnus Naglis.

„Uošvis tvirtai laikė gyvenimo vairą savo rankose ir mokė visus taip daryti. Mums jo netektis – labai skaudi. Ir, manau, kad ne tik mums, bet ir Lietuvai“, - įsitikinusi N. Puteikienė.