Už šiuos Vietos savivaldos ir Konkurencijos įstatymų pakeitimus balsavo 93 parlamentarai, prieš – 4, susilaikė – 12. Projektui priimti Seimas turės balsuoti dar vieną kartą.
M. Skritulskas siūlo suteikti teisę savivaldybėms pačioms, per jų įsteigtas įstaigas, valdyti už jų biudžeto lėšas pastatytus nekilnojamojo turto objektus – koncertų sales, muziejus, parodų rūmus, bibliotekas, kultūros namus, sporto sales, maniežus, stadionus ir baseinus.
Pokyčius įteisinus, savivalda galėtų sudaryti vidaus sandorį be Konkurencijos tarybos sutikimo ir konkurencingos procedūros taikymo. Tokiam vidaus sandoriui siūloma nustatyti ir tam tikrus reikalavimus.
Pataisų rengėjas tikina pastebintis, jog privatus verslas siekia perimti naujų, už savivaldybės arba valstybės lėšas pastatytų objektų, pavyzdžiui, baseinų Jonavoje, Kretingoje ar Naujojoje Akmenėje, valdymą.
Parlamentaro nuomone, laimėjusi objekto valdymo konkursą, privati įmonė turėtų „išskirtines ir monopolines“ teises teikti komercines paslaugas vieninteliame tokiame objekte visoje savivaldybės teritorijoje.
Anot M. Skritulsko, pakeitus šiuos du įstatymus, savivaldybės įgautų daugiau savarankiškumo spręsti, ar tokius objektus valdyti per savo įsteigtą viešąją arba biudžetinę įstaigą, ar atiduoti juos verslui.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei verslas tikina, kad pataisos nebūtinos, esą ir dabar savivaldybės įmonės gali ir tokius objektus dažniausiai valdo pačios, o svarstomas projektas prieštarauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Konstitucinio Teismo reikalavimams užtikrinti konkurencinę valdytojo atrankos procedūrą.
Svarstymo metu pasisakiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ragino balsuoti „prieš“. Ji pabrėžė, kad įstatymo tekste, palikta galimybė be konkurencingos procedūros perimti ne tik visuomeninės, bet ir komercinės paskirties objektus.
„Įstatymo pakeitimais de facto įteisinami vidaus sandoriai. Tai turės efektą ne tik sporto, kultūros, švietimo infrastruktūrai ir paslaugoms, bet ir kitai ūkinei veiklai. Nes dabartinėje įstatymo formuluotėje juodu ant balto parašyta „ir kita“, – Parlamente sakė A. Armonaitė.
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų parlamentaras Vilius Semeška teigė, jog siūlys iš įstatymo šią formuluotę išbraukti.
„Vien tam, kad negalėtų „prilipti“ prie baseinų, kino teatrų „visiškai netyčia“ viešbutis“, – Seimo plenarinėje posėdžių salėje sakė V. Semeška.
Socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas savo ruožtu pasiūlymui keisti įstatymo tekstą nepritarė ir ragino pasitikėti savivalda bei joje dirbančių specialistų patirtimi.
„Pasiūlymas kyla iš labai praktinių sumetimų, kai į už valstybės, savivaldybės ar europines lėšas išvystytų įvairių infrastruktūros objektų eksploatavimą ima pretenduoti privatūs subjektai, kurie iki tol ten nematė jokio biznio, jokios racionalios, verslo logikos į juos investuoti“, – kalbėjo G. Paluckas.
Konservatorius Kęstutis Masiulis antrino, kad savivaldybės viešąsias paslaugas gali suteikti „daug geriau ir efektyviau“, taip pat – pigiau nei verslas. Jis prisiminė pavyzdį, kuomet privatiems valdytojams buvo patikėtas „Vilniaus šilumos tinklų“ valdymas.
„Verslas „apauksina“ pažadais, o realybė yra labai prasta. (...) Atsimenu Zuoko (buvusio Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko – ELTA) laikus, tuomet buvau vicemeru ir mačiau, kaip „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo nuomojami ir kuo tai baigėsi. Turėjau porą bylų su įmone „Dalkia“ (...) mačiau, kaip jie buvo apraizgę visas savivaldybes ir į ką tai išvirto“, – teigė K. Masiulis.
Tuo tarpu A. Armonaitė tikino ketinanti prašyti Seimo valdybos, kad ši kreiptųsi į Vyriausybę išvados. Pasak ministrės nuogąstavimus dėl projektų rizikų yra išsakiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba. Seimo narė tikino nesuprantanti, kodėl praėjusią savaitę pateiktos pataisos svarstomos tokiu skubiu tempu.
