Po gerokai užsitęsusių diskusijų prokuratūros ataskaitai nepritarė 72 Seimo nariai, D. Valį palaikė 18 parlamentarų, susilaikė 12.

Čia pat pasiūlyta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavesti dar vieną užduotį: paruošti nutarimą, kuriuo D. Grybauskaitei būtų siūloma atleisti generalinį prokurorą. Balsavime už tokį pasiūlymą pasisakė 60 Seimo narių, prieš balsavo 6, susilaikė 6. Taigi Seimas imasi D. Valio vertimo iš posto.

Priminė ir pedofilijos bylą, ir prezidentės įtaką

Nepritarti Generalinės prokuratūros ataskaitai Seimui siūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).

Diskusijų metu opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius TTK pirmininko Juliaus Sabatausko klausė, kodėl komitetas gegužę siūlė nepritarti ataskaitai, o birželį pakeitė nuomonę.

J. Sabatauskas aiškino, kad ataskaitoje ne visai skaičiuose atsispindi bylų ištyrimas, ikiteisminių tyrimų skaičius. Komiteto nepritarimo motyvai domino ir liberalą Petrą Auštrevičių – jis teiravosi, ar nepritarimą nulėmė kurios nors konkrečios bylos.

J. Sabatauskas atskleidė, kad per pastaruosius trejus metus Generalinės prokuratūros nepapildė nė vienas prokuroras, o 51 iš darbo išėjo. Iš jų 36 išėjo į pensiją ar darbą paliko dėl sveikatos priežasčių, dar 11 nesutiko su po pertvarkos pasiūlytomis pozicijomis. Komiteto vadovo nuomone, prokuratūros viduje trūko komunikavimo.

A. Kubilius abejojo, ar Seimas pajėgus svarstyti tokį svarbų klausimą. Esą komitetas dirbo nekvalifikuotai ir taip parodė nepagarbą Seimui. „Ne generalinis prokuroras yra taikinys, taikinys yra prezidentė“, - dėstė A. Kubilius, įžvelgęs bandymą politizuoti prokuratūrą.

A. Kubilius aiškino, kad taip elgiamasi Darbo partijos iniciatyva, valdančiosios koalicijos valia. Esą yra partijų, kurios nori atkeršyti Generalinei prokuratūrai, o kiti nori karo su prezidente. A. Kubilius ataskaitoje nerado argumentų, kuo bloga prokuratūros veikla. A. Kubiliaus poziciją palaikė konservatoriai Stasys Šedbaras ir Kęstutis Masiulis.

„Drąsos kelio“ frakcijos vardu kalbėjęs Povilas Gylys sakė, kad generaliniam prokurorui nesiseka užtikrinti teisingumo. P. Gylys priminė „Snoro“ banko uždarymą – esą neaiškūs uždarymo motyvai ir aplinkybės. Politikas priminė ir pedofilijos bylą, kuri esą buvo užglaistyta.

P. Gylio nuomone, D. Valys nesugeba organizuoti darbo, neturi komunikacinių sugebėjimų. Seimo narys kėlė klausimą, ar D. Valys laisvas, ar jo neveikia grupuotės. P. Gylys klausė, kur įstrigo konservatoriaus Vito Matuzo byla. „Prezidentės skirtas prokuroras daro gėda ne tik prokuratūrai, bet ir Prezidentūrai“, - tikino P. Gylys, raginęs nepritarti ataskaitai.

Apie pedofilijos bylą kalbėjo įr kitas „Drąsos kelio“ atstovas Vytautas Matulevičius.
„Darbietis“ Artūras Paulauskas dėl sūnaus darbo prokuratūroje nusprendė nedalyvauti diskusijose ir balsavime.

D.Valys laukia daugiau priekaištų ir nesitraukia

Po balsavimo D. Valys sakė iš parlamentarų išgirdęs bylų sąrašą ir tai, kaip kuri byla turi išsispręsti. 

„Aš kaip specialistas neišgirdau nė vieno skaičiaus iš mano ataskaitos, išreikštos abejonės juo ir klausimų, susijusių su ataskaita. Aš girdėjau tik apie konkrečias bylas ir kažkam jose nepriimtinus sprendimus“, - žurnalistams sakė D. Valys.

Pasak D. Valio, yra paskyrimo ir atleidimo procedūra, tad reikia palaukti, kol ji baigsis. „Pažiūrėsime“, - į klausimą, ar tebeturi prezidentės D. Grybauskaitės palaikymą, atsakė D. Valys.

„Tai vertinu kaip rimtą signalą dėl prokuratūros veiklos, tačiau kad priimčiau kardinalų sprendimą, duomenų trūksta“, - kalbėjo D. Valys, raginantis palaukti tolimesnių įvykių. Pasak generalinio komisaro, jam norėtųsi sulaukti priekaištų, mat iki šiol dėl ataskaitos „nieko išskirtinio neišgirdo“.

„Jeigu išgirsiu daugiau argumentų, tai, ko gero, man padės apsispręsti. Aš niekados nesilaikiau įsikibęs savo kėdės“, - klausiamas, ar atsistatydins pats, kalbėjo D. Valys.

Ėmėsi ypatingos skubos

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas pasiūlė ypatingą skubą, tad iš karto vyko ir svarstymo, ir priėmimo stadijos.

Kaip rašoma Seimo nutarimo projekte, prokuratūros 2012 metų „veiklos ataskaitoje pateikti duomenys ir vertinimai yra deklaratyvūs ir neatspindi realios padėties prokuratūros institucijai atliekant valstybės pavestas funkcijas“.

Tuo pačiu dokumentu Seimas nustatė prokuratūros 2013–2016 metų prioritetines veiklos kryptis. Jose numatyta stiprinti baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcinio pobūdžio, organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų padarytų nusikaltimų, vaikų seksualinio išnaudojimo, neteisėto praturtėjimo, kontrabandos ir kitų nusikaltimų. Seimas nori, kad Generalinė prokuratūra stiprintų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo kontrolę, labiau gintų viešąjį interesą, tobulinti prokuratūros administravimą.

DELFI primena, kad birželio 25 dieną parlamentarai nepritarė Generalinės prokuratūros praėjusių metų veiklos ataskaitai. Už pritarimą ataskaitai balavo 31 parlamentaras, prieš buvo 28, 32 susilaikė.

Vėliau D. Valys teigė, kad Seimo nariai dezinformuojami siekiant jo atleidimo.

Seimas pavasario sesijoje priėmė Seimo statuto pataisas, kurios atveria kelią atleisti iš pareigų institucijų vadovus, kurių veiklos ataskaitai nepritariama.

Numatyta, kad parlamentui priėmus nutarimą nepritarti valstybės institucijos vadovo, kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, šią ataskaitą svarsčiusiam komitetui gali būti pavesta pateikti Seimo nutarimo dėl siūlymo prezidentui atleisti šį valstybės institucijos vadovą iš pareigų projektą.

Jeigu nepritariama institucijos vadovo, kurį skiria pats Seimas, veiklos ataskaitai, gali būti pavedama šią ataskaitą svarsčiusiam komitetui pateikti Seimo nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo tos valstybės institucijos vadovu. Tokiu atveju Seimas artimiausiame posėdyje balsuoja dėl valstybės institucijos vadovo atleidimo iš einamų pareigų.

Generalinį prokurorą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.