„Kaltinamosios E. V. veiksmai prieš vaikus buvo nevienkartinio pobūdžio, tęsėsi ilgą laiko tarpą. Prieš vyresnįjį sūnų buvo smurtauta tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Jis patyrė dvasinius išgyvenimus, išgąstį, pažeminimą, baimę. Kaltinamoji fiziškai smurtavo ir prieš jaunesnįjį sūnų“, – sako Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, rašoma pranešime spaudai.
Teismas konstatavo, kad kaltinamoji piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis. Ji fiziškai ir psichiškai gniuždė vyresnįjį sūnų: sistemingai šaukdama ant jo, grasindama jam ir jį mušdama, dėl ko berniukui buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įrodymų visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad E. V. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, fiziškai gniuždydama ir jaunesnįjį sūnų, sistemingai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, smurtavo prieš berniuką, suvokdama, kad veikia nusikalstamai.
Teismas nustatė, kad ne anksčiau kaip laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2018 m. balandžio pabaigos kaltinamoji sistemingai šaukė ant vyresniojo sūnaus, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. 2018 m. balandį telefonu grasino. Motina sūnų mušė už pastabas ir prasižengimus, tai yra suduodama nenustatytą skaičių kartų kilimų mušikliu per galvą, pagaliu, šlepete per pirštus. Be to, E. V. nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2018 m. balandžio pabaigos sistemingai smurtavo prieš jaunesnįjį sūnų – suduodama kilimų mušikliu į sėdmenų, veido sritį, pagaliu į kojas, šlepete per pirštus.
Teisme kūrė versijas
Kaip teigiama pranešime spaudai, kaltinamoji E. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme savo kaltės nepripažino. Ji kėlė versiją, kad galimai vyresnysis sūnus buvo sužalotas mokykloje, kėlė ir kitą versiją, kad galimai susižalojo stumdydamasis tarpusavyje su broliu.
Teismas tokias kaltinamosios iškeltas versijas atmeta ir jas vertina kaip gynybines, nes jų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Dar viena kaltinamosios iškelta versija, kad vyresnysis sūnus gali meluoti. Tačiau teismas su tokiais svarstymais nesutinka, remdamasis ne tik teisme apklaustų liudytojų parodymais, bet ir ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, ekspertų duotais paaiškinimais.
Vyresniojo sūnaus parodymai yra labai detalūs, įvardijamas ne tik mušimo įrankis, bet ir vietos, į kurias buvo suduota, sumušimo priežastys, kambarys, kuriame jis buvo sumuštas.
Teismas atmetė kaltinamosios paaiškinimus ir dėl jaunesniojo sūnaus sužalojimų. E. V. tvirtino, kad sūnaus nemušė ir nežalojo. Surinkti duomenys patvirtina, kad sūnaus fizinis gniuždymas nebuvo atsitiktinis ar vienkartinis atvejis, o pasižymėjo sistemingumu ir periodiškumu.
Apribojo laisvę ir įpareigojo atsiprašyti vaikų
Už piktnaudžiavimą tėvų pareigomis Šiaulių apylinkės teismas 32 m. kaltinamajai E. V. skyrė 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimą, įpareigojant kaltinamąją per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti dviejų nukentėjusiųjų savo vaikų.
Be to, teismas E. V. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo įgalioto atstovo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkino visiškai, priteisdamas iš kaltinamosios E. V. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo naudai.
Kaip praneša Šiaulių apylinkės teismas, kaltinamosios E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji atlygino nusikaltimu padarytą žalą, 13,39 eurus. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
E. V., veikdama tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstamas veikas padarė būdama neteista.